2013.02.16, 13:40
Konkurentų neturinti kepyklėlė Nidoje vasarą klesti – legendos apie čia ruošiamus morkų saldainius ar senovišką aguonų pyragą atsklendžia ir iki sostinės, tad pirkėjų netrūksta, o žiemą čia studijuojami receptai, minkoma tešla ir kuriami nauji kepiniai. Ir taip jau dešimtmetį, nenukrypstant nuo kelio.
Iš avantiūros ir draugų paskatinimo gimęs verslas Irenai Bagdonienei, kepyklėlės-kavinės „Gardumėlis“ savininkei, dabar suteikia laisvės, o pradžią verslininkė mena kaip sunkų kopimą į kalną – nežinai nei nuo ko pradėti, nei su kokiais tiekėjais bendrauti, o kur dar tinkamų patalpų, darbuotojų paieškos. Visa tai jau praeita, tačiau p. Bagdonienė sako dar ir šiandien besimokanti. Žiemą, kai pirkėjų sumažėja šimtais kartų, Juodkrantėje gyvenanti verslininkė nepaleidžia iš rankų receptų knygų – kartu su ištikimomis ir kūrybingomis kepėjomis vis stengiasi sukurti ką naujo, o vėliau suka galvą, kaip tą naują gaminį įsiūlyti, nes nostalgijos vedini pirkėjai važiuoja būtent kurio nors pamėgto pyrago.
Atidarymas – sezonui pasibaigus
Savo verslo idėją p. Bagdonienei pamėtėjo draugai, su kuriais pažintis užmezgė dirbdama vieno Juodkrantės viešbučio vadove. Tuomet Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos narė, paramos niekas į kairę ir dešinę nedalijo, tačiau pradedantieji verslininkai galėjo pasinaudoti PHARE programa.
„Draugai sako – rašyk paraišką, mes tau padėsime. Parašiau projektą, bet laimėti nesitikėjau – be jokių protežė, nei gėlelės kam. Bet laimėjome. Atsakingai žiūrėjau į projektą, važiavau patirties pasisemti į Liubeką“, – apie pirmosios kepyklos Nidoje įkūrimą pasakoja p. Bagdonienė.
Projektui finansuoti ji gavo pusę sumos iš programos, kitą pusę dėjo iš savo kišenės, paskolino visi, kas galėjo. Kepyklą reikėjo atidaryti per metus – iki rugsėjo, antraip būtų tekę grąžinti paramą, tačiau tinkamas patalpas verslininkė gavo tik balandį.
Irena Bagdonienė, kepyklėlės „Gardumėlis“ Nidoje savininkė. „Rugpjūčio 3 atsidarėme – sezonas baigėsi, viską išleidome. Pradžia buvo tragiška“, – pirmųjų verslo gyvavimo metų patirtį apibendrina pašnekovė. Dabar kepykloje žiemą dirba 7, vasara 20 žmonių, produkcijos vežama į kitų miestų parduotuves, tačiau ši veikla p. Bagdonienei – labiau iš idėjos.
„Vilniečiai dažnai klausdavo, kodėl mūsų nėra sostinėje, tad viskas prasidėjo nuo Tymo turgaus. Veždavome ir į Kauną, dar kiek prekiaujame Klaipėdoje, bet kiek gali savo transportu privežioti? O kita vertus – paleidi produktą ir nebežinai apie jį. Žmogus nusipirks, jam nepasakys, kad parduotuvėje kepinys ilgiau pastovėjo. Renkuosi žmones, kurie atsakingai žiūri į tą darbą“, – prekybą savo kavinėje koncentruoja p. Bagdonienė, ji pati dirba ir vadybininke, ir buhaltere.
Prireikė malūno
Daugumos „Gardumėlio“ kepinių savikaina gana aukšta, kadangi naudojami natūralūs produktai, stengiamasi sukurti savitus gaminius, todėl jie brangesni. Tačiau p. Bagdonienė sako besitaikanti prie kiekvieno pirkėjo kišenės, kai kuriuose gaminiuose sviestą keičia margarinas, mažiau sudedamųjų dalių.
„Pati ieškau idėjų knygose. Mano namuose vietoj romanų – krūvos receptų knygų. Mėgstu sveikai maitintis, noriu, kad tokie produktai būtų ir kepykloje. Turime malūną, patys malame grūdus, kepame sveiką duoną“, – į masinę gamybą netaiko verslininkė.
Pirmasis grūdų malimo malūnėlis p. Bagdonienės rankose atsirado dėl asmeninio poreikio, vėliau nutarta įsigyti didesnį – gamybai. Dabar kepykloje sumalti grūdai naudojami įvairiems kepiniams. Be kepimo, p. Bagdonienė sako kitos veiklos neplanuojanti, nors buvo pasiūlymų ir koldūnus virti, ir verslą plėsti kartu su partneriais.
„Aš tikrai neišnaudoju visų galimybių, bet juk negali visko daryti, nebeliks kada gyventi. Kiek tam žmogui reikia?“ – sako p. Bagdonienė.
Geriausi klientai – lietuviai
Verslininkė pripažįsta, jog kepykla žiemą dirba „į minusą“, tačiau su kaupu atsigriebiama vasarą, kai durys neužsidaro.
„Žiemą savaitgaliais rusai kiek pakelia apyvartą, bet kad dirbtume pelningai, reikia, kad atsidaranti kasa nuolat girdėtųsi. Lietuviai yra mano patys geriausi klientai – maišais bandelių nuperka, ypač vasarą. Atsidarome 8 ryto ir jau po pusvalandžio nebellieka bandelių – kaip per kokį badmetį“, – juokiasi p. Bagdonienė.
Tačiau didesnės gamybos apimties neringiškė sako neplanuojanti, nes plėtra iš dalies yra nauja pradžia.
„Aišku, gali dar investuoti į naują krosnį, bet plušame gerus du mėnesius, tai kada ji man atsipirks?“ – tuo, koks jos sukurtas verslas yra dabar, džiaugiasi pašnekovė.
* * *
4 patarimai, kaip sėkmingai plėtoti kepyklėlę:
- Jei įkūrėte kepyklą, sriubos ir koldūnų virti neverta – pernelyg išskaidyta veikla reikalauja daugiau investicijų;
- Brangiai kainuojančios technologo paslaugos nereikalingos, jei turite darbščių ir kūrybingų kepėjų;
- Jei planuojate prekiauti per tarpininkus – rinkitės atidžiai, kad nekristų šešėlis dėl gaminio kokybės;
- Plėtra reikalinga, jei planuojate gaminti masiškai. Siaurame segmente plėstis neverta.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.