2012.01.21, 09:07
UAB „Viskas už vieną eurą“, valdanti parduotuves, kuriose dauguma prekių kainuoja 1 EUR, sako, kad išsilaikyti rinkoje jai padėjo ištikimybė „vienos kainos“ formatui. Įmonė teigia savo parduotuvėse kainų nedidinusi jau 8 metus.
Užsienio šalyse populiarios vadinamosios vienos kainos parduotuvės jau ne vienus metus veikia ir Lietuvos miestuose. UAB „Viskas už vieną eurą“ – viena iš šiuo verslu užsiimančių bendrovių.
„Lietuvoje startavome 2003 m. O šiuo metu valdome 64 „vienos kainos“ parduotuves“, – pasakoja Ugnė Usevičiūtė, UAB „Viskas už vieną eurą“ generalinė direktorė.
Ji neslepia – konkurencija didžiulė, tenka stumdytis pečiais su dešimtimis kitų tokio paties pobūdžio parduotuvių.
Kopijuotojų nemažai, tačiau, pasak p. Usevičiūtės, jiems dažnai nepavyksta tesėti pažado už viską prašyti vienos kainos.
„Nors skelbiasi, kad viskas kainuoja 1 EUR, tačiau iš tiesų tik dalis prekių siūloma už tokią kainą, o kitos brangiau. Pirkėjai tą mato ir nusivilia. Čia ir slypi pavojus – vos tik vienos kainos formatas išsigimsta, šitas verslas ima blogai sektis“, – subtilybes aiškina ji.
„Mūsų bendrovei išsilaikyti padėjo būtent tai, kad esame ištikimi vienos kainos modeliui. Nors sąnaudos ir auga, mes kainų nedidinome. Mūsų parduotuvėse prekių kaina jau 8 metai ta pati. 99% prekių kainuoja 1 EUR – tai yra 3,50 Lt“, – teigia p. Usevičiūtė.
Mažų kainų paslaptis
Kad kylančios infliacijos laikais išlaikytų 1 EUR kainą ir pati nebankrutuotų, įmonė nepailsdama ieško būdų, kaip prekes nupirkti pigiau ir kaip sutaupyti.
„99% mūsų prekių – kiniškos. Iš pradžių prekės pirkome per tarpininkus – iš Lenkijos, vėliau – iš Ispanijos, paskui – iš Kinijos. Tinklas plėtėsi, augo kiekiai, pamažu atsisakėme tarpininkų ir jau kelerius metus prekes perkame tiesiai iš Kinijos fabrikų. Tai leido sumažinti savikainą ir netgi augant sąnaudoms nekelti kainų“, – aiškina ji.
Be to, prekes įmonė įsigyja ne sezono metu, pvz., vasaros sezono prekes perka žiemą, kai jos pačios pigiausios, nes gamintojai, norėdami atlaisvinti sandėlius, gaminius, kurių nepavyko parduoti vasarą, siūlo su didžiule nuolaida.
„Dirbame su labai mažais antkainiais, todėl itin daug dėmesio skiriame sąnaudoms optimizuoti, kitaip neišgyventume. Ieškome kuo pigesnių patalpų parduotuvėms įkurti, mums nėra svarbu būti miestų centruose, nuomojamės patalpas ir rūsiuose, ir antruose aukštuose, nes ten kaina žemesnė. Algos irgi nėra didelės“, – dėsto vadovė.
Plečiasi miesteliuose
Pernai pirkėjai išlaidavo mažiau, tačiau bendrą apyvartą įmonė paaugino 5%, mat plėtė tinklą – 2011 m. duris atvėrė 6 naujos parduotuvės,
„Beje, pastaraisiais metais kasmet atidarome 5–8 naujas parduotuves. Krizė mums buvo netgi palanki, nes krito nuomos kainos, atpigo darbo jėga. O mūsų apyvartos ne tik nemažėjo, bet išaugo“, – šypsosi pašnekovė.
Tiesa, greitai įmonei Lietuvoje gali nebelikti kur plėstis. Dideliuose miestuose rinka užpildyta, tad pastaraisiais metais „Viskas už vieną eurą“ parduotuvės dygsta mažesniuose – 3.000 ir daugiau gyventojų turinčiuose – miesteliuose.
„Iš pradžių bijojome, kad toks žingsnis nepasiteisins, tačiau verslas sekasi neblogai, mat mažesniuose miestuose ir konkurencija silpnesnė. Be to, naujos parduotuvės atidarymas ten yra toks įvykis, kuris tikrai nelieka nepastebėtas“, – aiškina p. Usevičiūtė.
Šiemet įmonė miesteliuose planuoja atidaryti dar kelias naujas parduotuves.
***
Tekstas skelbtas sausio 9 d. dienraštyje „Verslo žinios“.