2013.12.06, 14:53
Prieš daugiau kaip dvejus metus pradėtas prekybos alumi nedidelėje krautuvėlėje verslas pakrypo taip, kaip jo ėmęsis verslininkas nesitikėjo.
„Alaus kolonėlė“ pirmiausia turėjo būti nedidelė krautuvėlė, tačiau dėl prekybos alkoholiu tvarkos joje įrengti keli staliukai ilgainiui viską apvertė aukštyn kojomis – ji tapo mėgstama vietos gyventojų bendruomenės pasisėdėjimo vieta
„Pirminė verslo idėja buvo šiek tiek kitokia, labiausiai orientavausi į parduotuvės verslo modelį, tačiau esu patenkintas, kad viskas savaime išsivystė būtent taip“, – sako Jonas Ignatonis, sostinės Rinktinės gatvėje esančios krautuvėlės ir baro savininkas.
Verslininkas planavo, kad jo idėja atsipirks per penkerius metus, ir pirminiai finansiniai skaičiavimai pasitvirtino.
„Dabar mums sekasi gerai, klientų turime, tad viskas klostosi taip, kaip ir planavome. Finansiniai rezultatai atitinka tuos, kuriuos buvome numatę“, – teigia pašnekovas.
Šiandien jis jau šypsodamasis prisimena verslo pradžioje padarytas klaidas.
„Daugelį klaidų dariau dėl nepatyrimo ar nežinojimo, jų nebekartočiau. Kaip ir daugiau nebekabinčiau krautuvėlės iškabos be savivaldybės išduoto leidimo“, – prisimena p. Ignatonis, kaip pirmosiomis įmonės veikimo dienomis sulaukė miesto valdininkų nemalonės.
Randa darbų ir partnerių
Akivaizdu, kad pasirinktą verslo planą gali koreguoti ne tik pats verslininkas, bet ir klientai, prie kurių poreikių nori nenori tenka taikytis.
Vietų, kur šioje sostinės dalyje būtų galima pasėdėti po darbo ar savaitgaliais, nėra daug, tad verslo modelį pakoregavo patys gyventojai.
„Žinau atvejų, kai žmonės „Alaus kolonėlėje“ ir verslo partneriais tapo, pasirašė sutarčių, ir vieni per kitus darbus susirado. Dabar turime nuolatinių klientų, kurie mėgsta čia pasėdėti ir pailsėti, pabendrauti su bičiuliais“, – sako verslininkas.
Visuomenėje įsigali nuomonė, kad mažųjų aludarių alumi prekiaujančių krautuvėlių ir jį pilstančių barų yra tiek daug, jog konkurencija stabdo sėkmingo verslo planus. Ponas Ignatonis patikina, kad konkurencija rinkoje iš tiesų didelė, tad ne visiems panašaus verslo besiimantiesiems sekasi taip, kaip jie norėtų. „Panašios vietos klientų turi daug ir visada yra pilnos, verslo konkurencija kol kas nestabdo. Tačiau daugeliui tai sumaišo planus uždirbti daugiau, nei yra realu“, – teigia pašnekovas. Verslininkas taip pat priduria, kad norint plėsti šį verslą jam tektų ieškoti kitų kampų. „Plėtros planų, žinoma, yra, tačiau imčiausi šiek tiek kitokio verslo modelio. Jei plėsčiau verslą, tai tik Vilniuje, nes ši rinka man geriausiai pažįstama, žinių apie kitus miestus neturiu“, – sako p. Ignatonis ir priduria, kad plėtros imtųsi toje pačioje srityje.
Vietos kriterijai
Vienas svarbiausių dalykų šiame versle – vieta, kurioje baras ar krautuvėlė įkuriama. Stengiamasi, kad klientams būtų patogu privažiuoti ir pasistatyti automobilį, kita vertus, taikoma į vietos gyventojus, tad jų apylinkėse turi būti tiek, kad įmonei nepritrūktų svečių.
Įprastos vietos barui ar kavinei – senamiestis, centras. Tiesa, bent jau Vilniuje pastaraisiais metais įvairios alaus krautuvėlės ir barai buvo kuriami kiek tolėliau nuo miesto centro. Priežasčių tam yra įvairių. „Aš vieta esu patenkintas, ji atitinka kriterijus, kurie, mano manymu, yra svarbiausi. Pirmiausia esame įsikūrę prie didelio prekybos centro, tad žmonių srautas čia visuomet gana didelis. Antra, dėl tos pačios priežasties čia patogu privažiuoti, pasistatyti automobilį, visada yra vietos“, – dėsto p. Ignatonis. Sostinės senamiestyje įsikurti jis, sako, nenorėjęs. „Nenorėjau įsikurti kur nors centro užkampyje. Geras patalpas verslui rasti sudėtinga. Mikrorajonas taip pat tinka ne kiekvienas – jame turi gyventi daug žmonių. Pavyzdžiui, Žvėrynas tikriausiai netiktų“, – mano įmonės vadovas.
Yra dar vienas dalykas, į kurį imantis panašaus verslo p. Ignatonis pataria atkreipti dėmesį, – kaimynai. „Geriau, kad gyventojų šalia nebūtų. Net jei dirbi tyliai ir tvarkingai, niekam netrukdai, visuomet atsiranda vienas skundikas“, – tikina verslininkas.