2013.03.18, 06:19
Kai išsiskiri iš kitų, net keisčiausia idėja gali pasirodyti sėkminga. Tuo įsitikino „Bambalynės“ įkūrėjai, nepabūgę pasukti nemadingu keliu: savo bare ne pilstyti alų, o pardavinėti tik buteliuose.
Prestižinėje Vilniaus Stiklių gatvėje įsikūręs alaus rūsys „Bambalynė“ ne vieną praeivį glumina pavadinimu. Ir ne tik juo – verslo modelis, bent jau kai buvo kuriamas, daugeliui atrodė keistokas.
„Mūsų verslo idėja kilo tarsi juokais. Kartą nusitempiau savo vyrą, alaus mėgėją, į vyninę, ir šis nelabai suprato, ką ten veikti. Besėdėdamas sumąstė: jei žmonės ateina į vyno barą, nusiperka butelį vyno ir sėdi prie jo, kodėl negalėtų sėdėti su alaus buteliu. Va taip ir buvo nuspręsta kurti alaus barą, kur prekiaujama vien alumi buteliuose“, – juokdamasi pasakoja Gintarė Orlauskienė, UAB „Bambalynė“ direktorė.
Ji neslepia, kad daugelis pažįstamų juos bandė atkalbėti nuo tokios idėjos, esą ji pasmerkta nuo pat pradžių – kas gi eis į barą gerti alaus iš butelio. Vis dėlto nei ji, nei gyvenimo ir verslo partneris Tadas Gegevičius į tokius perspėjimus nekreipė dėmesio ir verslą kūrė savaip.
Ne ką mažiau aplinkiniams kėlė nuostabą, kad „Bambalynės“ savininkai nutarė prekiauti tik lietuvišku mažųjų aludarių alumi – suprask, kiek tokio alaus tėra.
Gintarė Orlauskienė.
„O jo yra per 500 rūšių. Mes pradėjome prekiauti nuo 40, dabar siūlome 80, daugiau negalime laikyti dėl vietos stokos“, – aiškina p. Gintarė.
„Siekiame, kad mūsų lankytojai alaus ragautų, o ne ateitų prisigerti. Taip, būna ir tokių, kurie užėję nustemba, kad nėra pilstomo alaus, apsisuka ir išeina. Bet mes orientuojamės į kitokius klientus: smalsius, norinčius ne tik paragauti alaus, bet ir apie jį daugiau sužinoti, pabendrauti. Kad tinkamai pasirinkome auditoriją, rodo ir tai, jog alaus degustacijoms užsakymų turime net vasarą“, – pabrėžia „Bambalynės“ šeimininkė.
„Bambalynė“ veikia jau 3 metai. Prieš metus jos savininkai atidarė dar vieną alinę „Leičiai“. Jai patalpas rado taip pat toje pačioje gatvėje.
„Dažnai mūsų klientai teiraudavosi, kur galima skaniai pavalgyti, tad nurodydavome jiems gretimus restoranus ar kavines, nes patys virtuvės neturėjome. Vis dėlto laikui bėgant apsisprendėme, kad ir patys galėtume teikti maitinimo paslaugas. Tad teliko susirasti tinkamas patalpas ir pasiraitoti rankoves“, – pasakoja p. Gintarė.
„Leičiai“ – visai kitoks modelis nei „Bambalynė“: čia alų tik pilstome, yra daug sotaus maisto, didelės erdvės. Jei būtume kūrę ką nors panašaus į pirmąją alinę, patys sau būtume tapę konkurentais. O dabar ir pati veikla, ir pajamos tarsi papildo viena kitą: būna, kad vienoje alinėje kurį vakarą tuščia, o kita – ūžte ūžia, arba atvirkščiai“, – pasakoja verslininkė.
Pirmoji alinė jau dirba pelningai, o į „Leičius“ vis dar tenka investuoti. Vis dėlto alinių savininkai mano, kad netrukus ir ši įstaiga pradės duoti pelną, nes gera idėja, išskirtinis alus, lietuviški vynai ir midus, įdomus valgiaraštis bei jauki aplinka pritraukia vis daugiau lankytojų.
Plačiau skaitykite šiandien dienraštyje “Verslo žinios”.