2012.10.06, 07:40
„Mažai tokių, kurie ūkininkauti pradeda nuo nedidelio apleisto žemės lopinėlio ir su tuščiu garažu. Daugelis jaunųjų ūkininkų tokie tampa didelius augalininkystės arba gyvulininkystės verslus paveldėję iš tėvų ar senelių“, – sako jaunas Ukmergės rajono ūkininkas Povilas Dilys.
Jis pats ūkininkauti prieš trejus metus pradėjo vos 7 ha senelio žemės sklype. Per tą laiką jo valdoma teritorija išaugo daugiau kaip dešimt kartų, nusipirkta modernios technikos.
„Eilinis žmogus be pinigų ir žemės pradėti ūkininkauti neturi jokių šansų. Gerai, kai paveldėji bent kokį žemės sklypą ir sugebi gauti Europos Sąjungos lėšų“, – tvirtina Povilas.
Ūkininko gyvenimas nėra lengvas. Čia uždirbi ne kiekvieną mėnesį, didelių pokyčių kada panorėjęs taip pat nepadarysi. Jei pavasarį dirbai blogai, rudenį vos galą su galu sudursi, o kitais metais bus dar sunkiau.
Metai neblogi
Savo sklype Ukmergės rajone augalininkyste užsiimantis Povilas tvirtina, kad iš šiųmečio derliaus tikėjosi daugiau, tačiau ir tai, ką pavyko užauginti ir parduoti, – nenuvylė.
„Metai būtų buvę puikūs, tačiau koją šiek tiek pakišo orai. Visus metus jie buvo labai geri, o rugpjūtį, kai mažiausiai to reikėjo, viską sumaišė smarkus lietus. Nepaisant to, galutinis derlius vis dėlto toks, kokio ir buvo galima tikėtis. Aš gal tiesiog mintyse tikėjausi šiek tiek geriau, nei buvo realu“, – teigia p. Dilys.
Tas pats ir su uždarbiu. Povilas sako tikėjęsis uždirbti kiek daugiau: „Tikėjausi šiek tiek daugiau, tačiau iš esmės uždirbsime tiek, kiek ir buvo prognozuota, nuostolių tikrai nepatirsime.“
Smarkiai išsiplėtė
Dar pernai jaunasis ūkininkas džiaugėsi turėdamas 55 ha ploto dirbamos žemės, tačiau per šiuos metus atkakliai dirbdamas sugebėjo įsigyti ir išsinuomoti dar beveik tiek pat.
„Šie metai žemėms plėsti buvo labai sėkmingi, dabar jau turiu 90 ha plotų, kuriuos galėsiu dirbti ir kitais metais. Tai jau nemaža teritorija ir joje yra ką veikti. Iki šiol net žmonių nesamdžiau, tačiau šių metų patirtis parodė, kad kitais metais pagalbininkų vis dėlto teks ieškoti“, – teigia ūkininkas.
Pagal ES paramos sąlygas Povilas privalo nuolat plėsti savo dirbamą plotą, tačiau čia kyla nemažai sunkumų.
„Sunku pasakyti, iš kur reikės plėstis toliau, nes žemės paprasčiausiai nebėra. Viską, ką buvo įmanoma, išsinuomojau, o daugiau plėstis galimybių nebematau. Ir tai žemė, kurią pavyko gauti, nebuvo tinkama dirbti, apžėlusi krūmais, žolėmis“, – apie galvosūkį užsimena pašnekovas. Anot jo, kad ūkis neštų stabilų ir pragyventi pakankamą pelną, reikia turėti bent 150 ha žemės plotų.
„Kaip bebūtų, tiek žemės vis tiek kaip nors reiks surinkti per penkerius metus. Kai ką nuomosiu, kai ką įsigysiu. Stambūs ūkiai plečiasi kiekvieną dieną, o geriausi sklypai atitekę tiems, kurie valdo ir 800 ha“, – sako ūkininkas.
Pagal įstatymą, įsigyti dirbamą žemę pirmumo teisę turi nuomininkas, o daugelyje šalies rajonų didžiąją dalį dirbamos žemės nuomoja stambūs ūkininkai, kurie iš karto perka bet kokį pasiūlytą sklypą.
Parama būtina
Jaunasis ūkininkas įsitikinęs, kad be paramos ūkio nesukursi. Jis pats pradėjęs ūkininkauti gavo paramą traktoriui ir inventoriui įsigyti, o pirmuosius metus į žemės dirbimą ir trąšas investavo 10.000 Lt.
„Niekaip visos įrangos nesusipirksi neturėdamas mažiausiai 1 mln. Lt. Net jei pirksi nenaujus įrenginius, jie vis tiek labai daug kainuoja, Šiuo atžvilgiu pradėti ūkininkauti yra nepalyginamai sunkiau nei steigi kokį nors tradicinį verslą“, – įsitikinęs Povilas.
***
Tekstas skelbtas rugsėjo 27 d. dienraščio “Verslo žinios” rubrikoje smulkiajam ir vidutiniam verslui “Mano verslas”