2012.10.07, 09:17
Pavasarį moteriško apatinio trikotažo internetinę parduotuvę „misskiss.lt“ atidarę du vaikinai iš Vilniaus dėsto ambicingus planus – iki žiemos tapti didžiausią asortimentą turinčia moteriško apatinio trikotažo parduotuve Lietuvoje ir užkariauti Estijos ir Latvijos rinkas.
„Manome, kad jau po 2–3 mėnesių turėtume būti patys didžiausi ir iš šio verslo lengvai pragyventi. Kiekvieną mėnesį dirbame pelningai. Be to, esame tikri, kad plėtra į Latviją ir Estiją užtikrins gausesnį klientų ratą ir pardavimus dar padidins“, – dėsto Kazimieras Biknius ir Benediktas Glinskis, parduotuvę valdančios UAB „Bekitako“ akcininkai.
Jaunieji verslininkai sako, kad e. parduotuvės sistemos vertimo į estų ir latvių kalbas darbai jau pradėti. Esą palyginti nedidelės investicijos leis pasiekti dar mažiausiai milijoną potencialių pirkėjų.
„Dėl nuolatinių investicijų į interneto portalą vadinamasis lūžio taškas šiek tiek nusikėlė, tačiau netrukus jis turėtų būti ir pradėsime reguliariai ir stabiliai uždirbti“, – sako pašnekovai.
Įkvėpė paieškos
Idėja imtis šio vyrams nebūdingo verslo kilo p. Bikniui. Istorija gana įprasta – ieškojo, nerado ir užčiuopė verslo nišą.
„Prieš Kalėdas ieškojau dovanos savo merginai, nusprendžiau dovanoti apatinio trikotažo komplektą ir susidūriau su problema. Prekybos centrų parduotuvėse pasirinkimas yra pusėtinas, tačiau kainos tikrai neatitinka tikrosios prekės vertės, o internetiniai portalai, net lietuviški, pirkinį sugeba pristatyti tik per kokias penkias darbo dienas, asortimentas juose skurdus. Pradėjau svarstyti, kad šioje sferoje dar būtų galima nemažai nuveikti“, – pasakoja verslo naujokas.
„Užsakėme specialistų paslaugas sukurti svetainės prekės ženklą, galiausiai iš dviejų pasiūlytų variantų pasirinkome „misskiss.lt“, jį registravome. Labai greitai užsakėme sukurti individualią interneto svetainę“, – veiksmų seką prisimena p. Biknius.
Įmonės akcininkai neslepia, kad tiek jų pačių merginos, tiek draugai idėją sutiko skeptiškai.
„Mūsų draugės į idėją žvelgė skeptiškai. Visos vienbalsiai aiškino, kad merginos apatinius, ypač maudymosi kostiumėlius, perka tik pasimatavusios, tad internetinės prekybos veikla sėkminga tikrai nebus. Tiesa yra ta, kad daugelis apatinio trikotažo parduotuvių kuriamos ne moterims, o joms dovanas perkantiems vyrams. Kita vertus, jau žinoma, kad ir pačios moterys internetu perka“, – dėsto Kazimieras ir Benediktas.
Pasiekė tiekėjus
Iš parduotuvės be prekių – naudos mažai. Apatinio trikotažo gamintojų pasaulyje netrūksta, tačiau kaip juos pasiekti dviem verslo naujokams iš Lietuvos?
„Paieškos vyko internete. Atsirinkome kelias dešimtis gamintojų Lietuvoje ir užsienyje, išsiuntinėjome laiškus. Vieni nesutiko, kiti teigiamai atsakė iš karto, treti atsakė, tačiau taip ir nesupratome, ką jie norėjo pasakyti. Reikia pabrėžti, kad vargo buvo nemažai. Jei išsiunti laišką, tai dar nieko nereiškia. Turi nuolat rodyti dėmesį, skambinėti, klausinėti. Ir tai kartoti po kelis kartus, kol galiausiai gauni atsakymą“, – pasakoja p. Biknius. Pašnekovas tikina, kad daugiausia problemų kilo derantis su Pietų Europos verslininkais, kurie dėl naujų klientų nesuka galvos, o anglų kalbos žinios – skurdžios.
„Sunku suprasti, kaip tarptautinių kompanijų pardavimo vadybininkai gali nemokėti kalbėti angliškai. Daugiausia vargo turėjome su ispanais ir italais. Jie nei į laiškus atsako, nei telefonu gali susikalbėti – angliškai niekas nekalba. Vis dėlto didžiąją dalį tiekėjų susiradome iš karto, o dabar asortimentą vis pildome“, – sako jis.
Prekės ženklas
„Pastebėjome, kad Lietuvoje daugelis parduotuvių internete tiesiog parduotuvėmis ir vadinamos. Jos neturi jokio savito veido, visos panašios, visos padarytos ant tų pačių platformų. Mes esame įsitikinę, kad tik turėdamas savo prekės ženklą šiandien gali pritraukti pirkėjų“, – mano p. Glinskis. Anot jo, prekės ženklas būtinas žengiant į svetimas rinkas ir ateityje tikintis organizuoti reklamos kampaniją.
„Į užsienį žengti neturint tarptautiniu mastu tinkančio prekės ženklo nebūtų įmanoma. Be to, jis suteikia daugiau galimybių reklamuotis įvairesniais būdais, nes jau vien paviešintas pavadinimas yra reklama savaime“, – pridūrė p. Glinskis.
***
Tekstas skelbtas rugsėjo 24 d. dienraščio “Verslo žinios” rubrikoje smulkiajam ir vidutiniam verslui “Mano verslas”.