2013.04.14, 13:46
Ledainę ir vaikų žaidimų kambarį Kaune kovą atidariusi verslininkė lengvo kelio nesirinko. Patalpoms įsirengti ji prašė paskolos iš Verslumo skatinimo fondo, pati be jokios pagalbos rašė verslo planą, dėl vietos derėjosi su vienu didžiausių prekybos centrų.
Žaneta Dočkuvienė, UAB „Snopi“, valdančios ledainę ir žaidimų kambarį „Nopisnopi“, savininkė, sako, kad tik prieš mėnesį pradėjusi veiklą jos įmonė jau dabar vos spėja priimti visus užsakymus.
„Įsirengiant patalpas žmonės vis domėjosi, ką ketiname atidaryti, tad vos pradėję veiklą sulaukėme pirmųjų klientų. Dirbame nuo kovo vidurio, o balandį jau turime per 20 užsakymų vaikų gimtadieniams“, – sako verslininkė.
Žaneta Dočkuvienė, UAB “Snopi” direktorė bei savininkė.
Kurdama verslą moteris taikėsi į jaunas šeimas su vaikais, paauglius, mėgstančius greituosius užkandžius. Kadangi svetainės dvi – vaikų ir ledų, – klientų sulaukiama įvairiausių.
„Vaikų svetainė – zona, skirta vaikams pramogauti ir jų tėveliams pailsėti, o ledų svetainė skirta visiems, norintiems paragauti sveikų šaldyto jogurto ledų, kavos, pieno kokteilių“, – aiškina p. Dočkuvienė.
Skolintis tik esant garantuotiems
Vien savų lėšų pradėti šį verslą p. Dočkuvienei neužteko. Didžiausią galimą 86.000 Lt paskolą, parašiusi verslo planą ir sugebėjusi įtikinti specialistus jo pelningumu, pašnekovė pagal Verslumo skatinimo fondo priemonę gavo iš Kauno kredito unijos.
„Vaikų svetainę įrengiau už savas lėšas, ledų svetainei prireikė maksimalios paskolos, tokią ir gavau. Be abejo, reikėjo verslo plano. Viską suplanavau ir parašiau pati, nes kas gi geriau už mane gali žinoti, ką noriu pasiūlyti klientams, kaip viskas turi būti, kokios įrangos man kuriant šį verslą reikės“, – aiškina pašnekovė.
Ponia Dočkuvienė skolintis pinigų verslui patartų ir kitiems pradedantiesiems. Tačiau įspėja, kad įsipareigoti bankams ar kredito unijoms galima tik tuomet, kai esi įsitikinęs savo verslo sėkme.
„Patarčiau skolintis, bet tik tuo atveju, jei verslininkai tiki ir serga savo idėja. Žinoma, reikia turėti ir kantrybės tvarkant dokumentus, laukiant kreditorių atsakymo, taip pat reikia turėti pradinių investicijų, mano atveju – bent 9.000 Lt. Mano paskolos dokumentai buvo tvarkomi sklandžiai“, – skaičiuoja įmonės savininkė.
Derybos su prekybos centru
Dėl vieno dalyko daugelis smulkiųjų verslininkų yra pasidaliję į dvi stovyklas: vieni žūtbūt stengiasi įsirengti patalpas ar savo produktus pardavinėti didžiuosiuose prekybos centruose, kiti jų vengia ir siekia išlaikyti išskirtinumą, nori dirbti miestų centruose ar senamiesčiuose.
Ponios Dočkuvienės atveju svarbu buvo įsikurti ten, kur nuolat lankytųsi daug jaunų šeimų, būtų didelis žmonių srautas. Prekybos centras – būtent tokia vieta. Kauno verslininkei pavyko rasti bendrą kalbą su parduotuvės „Prisma“ atstovais.
„Derybos buvo sklandžios. Sunkumų kilo tik dėl to, kad prekybos centras derybų pradžioje buvo tik statomas, todėl reikėjo rizikuoti užsakant žaidimų įrangą, įvairių daiktų patalpoms įrengti, kurių dar nebuvo. Reikėjo tikėtis, kad viskas vyks pagal numatytą planą. Nuo derybų pradžios iki svetainės atidarymo praėjo daugiau nei metai. Taigi dar pasikartosiu, kad reikia labai norėti ir turėti daug kantrybės, nes kartais esi priklausomas nuo aplinkybių, kurių negali paskubinti ar kitaip paveikti“, – pasakoja verslininkė.
Idėja iš nepasitenkinimo
Verslo idėja pašnekovei kilo gana tradiciškai. Mažus vaikus auginančiai p. Dočkuvienei neįtiko šeimoms skirtos pramogų vietos, kuriose ji lankėsi.
„Esu mama ir aktyvi pramogų vaikams vartotoja. Lankydama vaikų pramogų kambarius stebėjau ir kaip vartotoja mačiau, ko trūksta šeimoms tokiose vietose. Aiškiai buvo matyti, kad vaikų tėvai tokiose vietose lieka nuošalėje, neturi ko veikti. Norėjau sukurti tokią aplinką, kur vaikai pramogautų, o tėveliai poilsiautų, kad tėvai neišeitų palikę vaikus, o rastų minutę pailsėti kartu su jais. Taigi viskas prasidėjo nuo minties, kad galiu pašalinti trūkumus ir sukurti geresnę vietą“, – pasakoja p. Dočkuvienė.
Pašnekovė sako norėjusi atidaryti tokią įstaigą, kurioje šeimos rastų iš karto visas paslaugas.
„Mačiau, kad visi tėvai su vaikais apsilankę žaidimų kambariuose vėliau keliauja kur nors pasivaišinti, todėl sujungiau pramogų ir maitinimo sritis. Stebėjome tokį reiškinį: pirmąją savaitę tėvai mūsų svetainėje palikdavo atžalas žaisti, o patys išeidavo. Dabar dėl pasirinktos koncepcijos pas mums lieka ir vaikai, ir tėvai. Tokio tipo pramogos šeimoms pastaruoju metu labai populiarios“, – pasakoja verslininkė.