“Lietuva garsėja meno inkubatoriais – mūsų šalyje jų veikia net 9, o, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje arba Slovėnijoje yra vos po vieną“, – sakė Kultūros ministro patarėja Erika Furman. RUPERT įkūrėjo Dariaus Žakaičio teigimu, išties verta pasidžiaugti sparčiai besikuriančiu inkubatorių tinklu, kuris dengia Lietuvą tiek geografine, tiek įvairias kultūros ir meno lauko sferas reprezentuojančia prasme.
Daugiausia meno inkubatorių buvo įsteigta per pastaruosius trejus metus, šį balandį duris atvėrė Anykščių menų inkubatorius, šiuo metu įgyvendinami dar trys inkubatorių projektai. Pagrindinis investicijų į meno inkubatorius šaltinis – ES lėšos, tačiau kai kuriems inkubatoriams pavyksta pritraukti ir verslo įmonių paramos.
„Kadangi mūsų inkubatoriaus steigimo metu nepavyko gauti visų projekte numatytų lėšų, o audiovizualinių menų srities technologijos tobulėja itin sparčiai, svarbu, kad nebūtų apribotos jau veikiančių inkubatorių galimybės įsigyti reikiamos įrangos ir ją atnaujinti iš naujo periodo projektinių lėšų“, – sako Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriaus vadovė Inesa Kurklietytė.
Pasak Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro direktoriaus Mariaus Urbanavičiaus, Europos inkubatorių veiklos analizė liudija, kad meno inkubatoriai negali savarankiškai išsilaikyti, todėl jų misijai reikalinga savivaldybių ar kitų valstybės institucijų parama. Dalį veiklos vykdymui reikalingų lėšų galima pritraukti vykdant įvairių fondų finansuojamas specifines programas. Tačiau, kaip pastebi inkubatorių atstovai, jos ne visada atitinka tiesioginius inkubatorių veiklos tikslus. Pavyzdžiui, tokios programos kaip eksperimentinė plėtra, bendradarbiaujant su mokslo įstaigomis ir kuriant inovacijas, yra aktualios inkubatoriams, tačiau nesudaro jų veiklos pagrindo.
„Meno inkubatoriai aukštųjų mokyklų absolventams suteikia sąlygas išmokti gyventi rinkos sąlygomis. Realiai mes padedame išsaugoti valstybės investiciją į studentą, kuris ne visada savarankiškai ir greitai atranda efektyviausią veiklos būdą“, – sako D.Žakaitis. Jam pritarė ir I.Kurklietytė, pabrėžusi, kad inkubatoriaus misija yra pastūmėti menininkus tapti smulkaus verslo subjektais, kelti jų kvalifikaciją ir galimybes įsitvirtinti rinkoje.
Vienas iš aktualiausių iššūkių meno inkubatoriams – kaip įvertinti ir apibrėžti jų pačių sukuriamą vertę. Seminaro dalyviai sutarė, kad tokie duomenys būtų itin naudingi visiems asociacijos nariams ir padėtų pritraukti finansavimą. „Mums reikėtų šioje srityje patirties turinčių užsienio ekspertų konsultacijų, vėliau savo ruožtu galėtume efektyviau edukuoti ir savo rezidentus“, – sakė RUPERT įkūrėjas Darius Žakaitis.
Kultūros ministro patarėjos teigimu, šiuo metu kuriama Kūrybinių industrijų strategija, kuri apima ir meno inkubatorių veiklą. Šios strategijos planavimas ir įgyvendinimas apima tarpinstitucinį darbą, į kurį savo indėlį įneša Kultūros, Švietimo ir Ūkio ministerijos.
“Inkubatorių veiklos rezultatai pasimato laiko perspektyvoje, todėl visoms institucijoms, kurios finansuoja inkubatorius, svarbu suvokti, kad tęstinumas yra labai svarbus veiksnys. Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su asocijuotomis struktūromis ir verslu, siekia užtikrinti menų inkubatorių veiklos tęstinumą, taip pat turi stengtis ir pačių inkubatorių vadovai“ – sakė Kultūros ministro patarėja E.Furman.
Pasak Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininko Žilvino Jančoro, šių metų vasarį pradėtas seminarų ciklas, skirtas kūrybinių ir kultūrinių industrijų atstovams, ir yra žingsnis glaudesnio bendradarbiavimo link.