2013.04.08, 11:44
Nors lietuviams netrūksta idėjų savo verslui kurti, tačiau juos stabdo nežinomybės baimė. Taigi, nėra žengiamas pirmas žingsnis nuo idėjos iki jos įgyvendinimo, “Žinių radijo” laidoje sakė Ilja Laursas, mobiliųjų aplikacijų bendrovės „GetJar“ įkūrėjas.
SEB banko atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad įmonių steigimas labiausiai domina Lietuvos gyventojus, tačiau daugiausia įmonių įkuria Estijos gyventojai. Pono Laurso tokie apklausos rezultatai nestebina.
„Visiškai sutinku su tokia išvada, nes lankydamasis universitetuose savo auditorijai užduodu vieną klausimų – ar jūs norėtumėte pradėti savo verslą? Dažniausiai apie pusė auditorijos pakelia rankas. Labai daug žmonių nori ir turi idėją, bet paklausus, kurie iš jų realiai pradės, tokių rankų lieka vos kelios. Tokį patį klausimą uždavus Amerikoje, rankų lieka beveik visi 50%. Taigi, iš tikrųjų didžiausia problema ne tame, kad mes nenorime imtis verslo, neturime idėjų, o tame, kad mes nepadarome pirmo žingsnio – nuo idėjos iki veiksmo. Manau, kad tam priežasčių yra nemažai“, – sakė „GetJar“ įkūrėjas.
Jo nuomone, Lietuvoje trūksta sėkmės istorijų, kurios skatintų žmones sekti pavyzdžiu.
„Jei Estiją lygintume su Lietuva, galima paminėti „Skype“ atvejį. Po šitos sėkmės Estijoje rizikos kapitalo finansuojamų naujų verslų paraiškų padidėjo 20 kartų. Sėkmės istorijos labiausiai veikia žmones. Tame pačiame Silicio slėnyje – viena iš priežasčių, kodėl garsių universitetų absolventai pradeda savo verslus, yra tai, kad visi žino čia įvykusias sėkmės istorijas. Jos siunčia žinutę, kad „jei aš galėjau, tai ir tu gali“, – įsitikinęs p. Laursas.
Valstybė kuria kliūtis
Verslininkas tarp kliūčių verslui Lietuvoje išskiria ir biurokratinius reikalavimus. Kitų verslininkų sunki patirtis atbaido pradedančiuosius, nes bijoma galimų aplinkybių.
„Žmonės nemato, į ką orientuotis. Bijai to, ko nežinai. Nežinai, nuo ko pradėti, kur įmonę registruoti, ar tave nubaus už kokių nors mokesčių nežinojimą. Nežinomybės baimė yra pagrindinė kliūtis. Reikia pripažinti, kad biurokratiniai reikalavimai yra pakankamai aukšti, kai lankosi pas tave darbo, sanotarijos, gaisro inspektoriai, kurie žiūri, reikalauja, baudžia. Yra begalė dalykų, kuriuos privalai padaryti, jei nori bent minimaliai veikti. Kai papasakoji, kaip yra iš vidaus, mažai kam išlieka noras pabandyti ir pradėti. Aplinkybių baimė yra pakankamai stiprus stabdis“, – tvirtina p. Laursas.
Pasak jo, pirmiausia turi ateiti pagalba jaunam verslui, kuri būtų itin vertinga pradedantiesiems.
„Jeigu valstybė mato, kad verslininkas nori pradėti savo verslą, tai mokesčių inspektoriai turi padėti ir pasakyti, o ne bausti. Visi supranta, kad jaunas verslas gali kažko nežinoti“, – sako p. Laursas.
Pinigai investicijoms - ne iš bankų
Kiekvienas pradedantysis verslininkas susiduria su klausimu, iš kur gauti pinigų pradiniam kapitalui sukaupti. Ponas Laursas nepataria kreiptis į bankus, kurie, nors ir turi didžiulį vaidmenį ekonomikoje, nėra ta institucija, kuri finansuotų jaunas ir rizikingas idėjas.
„Pradedantys verslininkai neturėtų ieškoti paramos bankuose. Yra vienas bazinis skirtumas tarp banko ir rizikos kapitalo – jei bankas kreditą suteikia, tu besąlygiškai lieki jam skolingas. Tau pasiseks ar nepasiseks, bankas skolą išieškos. Rizikos kapitalas investuoja į verslą nesuteikiant tau kredito – įmonė gauna pinigų plėtrai, projektų vykdymui, žmonių samdymui. Rizikos kapitalas tampa akcininku, tad nesėkmės atveju visi tolygiai pasiskirsto nuostolius. Jei kompanija lieka be pinigų, tai jūs neliekate skolingas rizikos kapitalui. Rizikos kapitalo arba angelų fondai yra daug tinkamesnis instrumentas finansavimui gauti“, – pataria sėkmingai savo verslą plėtojantis p. Laursas.
Jis įsitikinęs, kad surasti investicijas į gerą verslą ar gerą idėją labai lengva, nes yra daug tam tinkamų fondų, kurių nemažai veikia ir Lietuvoje.
„Tokie pinigai yra prieinami, ir paprasčiau nei atrodo. Pavyzdžiui, paruošus penkių puslapių „PowerPoint“ prezentaciją. Tikrai nereikia rašyti pusantro šimto puslapio disertacijos su pajamų srautais, lūkesčiais ir pan. Atrodo, kas man dabar duos milijoną, jei aš nepateiksiu disertacijos. Viskas yra daug paprasčiau. Rekomenduočiau daugiau domėtis, nes tada tikrai surasite šaltinių“, - teigia verslininkas.