2013.05.11, 13:51
Svajonę įkurti kavinę ir nedidelį viešbutį vilniečiai įgyvendino Druskininkuose. Verslininkams teko spręsti ne tik sezoniškumo problemą, bet ir užsitarnauti vietinių gyventojų pasitikėjimą.
„Radome parduodamas patalpas Druskininkuose, reikėjo spręsti greitai, nes aukcionas vyko po savaitės. Pavyko įsigyti patalpas, kuriose metus jau veikia kavinė, o netrukus duris atvers ir 10 kambarių svečių namai“, – pasakoja Snieguolė ir Remigijus Žižiai, kavinės „Velvetti“, kurią valdo UAB „Argenti Axis ir Ko“, įkūrėjai ir savininkai.
Kavinės koncepcija
Poniai Žižiai kavinės idėją parsivežė iš Austrijos.
„Patiko Vienos kavinių kultūra, kai damos sėdi vienoje pusėje, o džentelmenai – kitoje, kaip patiekiama kava bei saldumynai. Pabandėme kurti geros kavos namus ir pasiūlėme paragauti pasaulio desertų“, – pasakoja p. Žižys.
Be įvairių rūšių kavos, užeigoje svečiai gali paragauti skirtingų šalių desertų, pyragų ir t. t. Ponas Remigijus neslepia, kad aplinkiniai iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į tokią pasirinktą kavinės koncepciją. Vis dėlto, atrodo, verslininkai neprašovė pro šalį. Pasak p. Žižio, esą iš aplinkinių jau girdėjęs, kad čia verdama skaniausia kava mieste, toks ir buvo tikslas.
Snieguolė Žižienė ir Remigijus Žižys, kavinės Druskininkuose “Velvetti” įkūrėjai bei savininkai.
„Žinome, kad mūsų kava – brangiausia mieste. Visgi manome, kad geras produktas negali būti pigus. Galime sakyti, kad per metus pasiekėme užsibrėžtą trumpalaikį verslo tikslą – tiekti geriausią kavą ir desertus mieste. Ilgalaikis tikslas – tampi kultine miesto vieta“, – pasakoja p. Žižys.
Netrukus kavinės lankytojai galės ne tik mėgautis saldumynais, bet ir patiekalais, būdingais tik šiam regionui.
„Keletą savaitgalių jau gaminome regioninius patiekalus. Klientams patiko. Tiekėme baravykų sriubą, „šiuškes“ – bulvinius švilpikus. Bandome orientuotis į sezoninę, dzūkišką virtuvę. Juk picos ar karbonado gali suvalgyti daugumoje kavinių“, – norą turėti kitokį valgiaraštį paaiškina verslininkas.
Įvairių šalių desertus kepa p. Žižienė, regioninės virtuvės patiekalus – samdyta virėja.
„Virėjos ieškojome ir anksčiau. Tačiau į skelbimą niekas neatsiliepė. Tik po metų darbo pavyko rasti virėją. Manau, reikėjo laiko, kol kiti mumis patikėjo, kad tikrai į verslą žiūrime rimtai ir greitai užsidaryti neketiname“, – kalba p. Žižienė.
Nugalėjo nepasitikėjimą
Pasak p. Žižio, ieškant personalo naujai kavinei teko susidurti su vietinių žmonių skepticizmu ir nepasitikėjimu.
„Iš pradžių tikrai jautėme nepasitikėjimą. Žmonėms atrodė, kad atvažiavo kažkokie verslininkai iš Vilniaus, neaišku, ar jie mokės algą, ar neapgaus ir pan. Apie darbuotojų paiešką paskelbėme vietinėje spaudoje. Dabar esame pasamdę 4 žmones“, – sako p. Žižys.
Verslininkas džiaugiasi, kad į kavinę ateina moksleivių ir patys siūlosi padirbėti per vasaros atostogas. Anot p. Žižio, priklausomai nuo to, kokia bus vasara, galvojama priimti 2–3 sezoninius darbuotojus.
Druskininkuose, anot pašnekovo, ypač kavinių versle, juntamas sezoniškumas. Šią problemą verslininkai sprendė paprastai – keletą žiemos savaičių kavinę tiesiog uždarė.
„Po metų pabaigos švenčių, kai paskutiniai turistai iš Rusijos išvažiavo, mes trims savaitėms uždarėme kavinę. Kitąmet planuojame pasielgti taip pat. Kai kuriems toks mūsų sprendimas pasirodė keistas, kiti pamanė, kad bankrutavome“, – juokiasi p. Žižys.
Priverstinę pertrauką verslininkai išnaudoja ne tik poilsiui, bet ir kavinės remontui, verslo strategijos peržiūrai.
„Buvome pasiruošę, kad žiemą verslas kiek sustos. Neslėpsiu, klientų gerokai apmažėjo. Kadangi tai nėra vienadienis projektas, ieškome išeičių. Galvojame, kad kai atidarysime svečių namus, tada pavyks kiek lengviau išgyventi sezoniškumą“, – svarsto p. Žižienė.
Netrukus kavinės pastate įsikūrusiuose svečių namuose lankytojų lauks du kambariai, vėliau dar 8. Lankytojų srautus prognozuoti sudėtinga.
„Aišku, daugiausia žmonių sulaukiame savaitgaliais. Tačiau būna, kad po ramios savaitės pradžios trečiadienį kavinėje būna gausu žmonių“, – kalba p. Žižienė.
Duoklė bendruomenei
Verslininkų iniciatyva savaitgaliais mieste pradėjo veikti turgelis, jame iš ūkininkų galime nusipirkti sūrio, medaus, duonos.
„Kartą vienas druskininkietis pasakė teisingą mintį, kad dabar bepigu mums plėtoti verslą mieste, kuriame gausu poilsiautojų, juk niekas tokių iniciatyvų nerodė, kai prieš dešimtmetį mieste degdavo kas trečias žibintas. Pagalvojome, kad tai tiesa, todėl derėtų ką nors vietos bendruomenei padaryti. Taip gimė turgelio idėja“, – pasakoja verslininkai.
Taip pat kavinėje buvo surengta Meduolio diena: visi norintys galėjo išpiešti meduolius, vėliau jie buvo labdaringai padovanoti.
„Meduolius noriai dekoravo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Turistams irgi patiko ši idėja. Viena moteris iš Baltarusijos su draugais užėjo išgerti kavos ir pamatė, kaip kiti, užsirišę prijuostes, piešia ant meduolių. Jai taip patiko idėja, kad pasišovė panašią akciją surengti ir savo mieste“, – pasakoja p. Žižienė.