2012.07.22, 09:54
Didieji šalies bankai skelbiasi pastaraisiais mėnesiais gerokai padidinę verslui išduotų paskolų kiekį ir sulaukę gerokai daugiau norinčiųjų pasiskolinti. Kaip tikinama, smarkiai pinigais pamaitintas buvo smulkusis ir vidutinis verslas. Tiesa, patys verslininkai sako nepajutę, kad paskolą verslui pastaruoju metu gauti būtų buvę lengviau nei praėjusiais metais.
SEB banko pateiktais duomenimis, mažos ir vidutinės įmonės pastaruoju metu dažniau kreipiasi dėl finansavimo.
„Sektoriai, kuriems skiriama ES parama, vykdo daugiau investicinių projektų, todėl aktyviau skolinasi tokiems projektams plėtoti. Į eksportą orientuoti sektoriai siekia tiek investicinių kreditų gamybos bazės plėtrai, tiek kreditų apyvartinėms lėšoms dėl augančių pardavimų. Pastebime, kad daugiau vidaus rinkoje dirbančios įmonės daugiau dėmesio skiria apyvartinio kapitalo stabilumui, todėl jiems dažniau teikiami apyvartinio kapitalo finansavimo sprendimai“, – informuoja Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
„Swedbanko“ duomenimis, smulkieji Lietuvos verslininkai šiemet, palyginti su pernai, ima daugiau paskolų, skirtų investicijoms. Per pirmąjį 2012 m. ketvirtį „Swedbanko“ šiam verslo segmentui išduotų investicinių paskolų skaičius buvo beveik 3 kartus didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
„Šiemet sulaukiame beveik dvigubai daugiau smulkiųjų verslo klientų, besikreipiančių į banką dėl paskolos, nei pernai. Praėjusiais metais smulkieji verslininkai dažniau į banką kreipėsi dėl paskolų apyvartinėms lėšoms. Šiemet, panašu, įmonių padėtis pagerėjo, pakito jų poreikiai – išaugo susidomėjimas investicinėmis paskolomis. Per pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, bendra investicinių paskolų suma augo 73%“, – sakė Sigitas Žutautas, „Swedbanko“ Smulkiojo verslo aptarnavimo departamento direktorius.
Vidutinis investicinės paskolos dydis dabar siekia apie 180.000 Lt ir, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 35%.
Optimizmu netrykšta
Tačiau Lietuvos banko prieš porą mėnesių paskelbti apklausos duomenys rodo, kad per praėjusį pusmetį devyni iš dešimties bankų skolinimo sąlygų nekeitė, o ir skolintis verslininkai linkę mažiau nei pernai. Apklausos duomenimis, įmonių, kurios artimiausiu metu ketino naudotis kredito įstaigų teikiamomis paslaugomis, dalis per pusmetį sumažėjo nuo 38,6% iki 32%.
„Apklausos rodo, kad kredito įstaigos linkusios paskolų verslui maišą atrišti labiau, tačiau pačios įmonės įsipareigojimų prisiimti neskuba. Dauguma jų teigia paraiškos paskolai artimiausiu metu nepildysiančios, nes nemato tam poreikio, turi vidinių išteklių arba skolinimąsi laiko per brangiu“, – Lietuvos banko apklausos duomenis gegužės pradžioje komentavo Virgilijus Rutkauskas, Lietuvos banko ekonomistas. Minėta apklausa parodė ir tai, kad bankai artimiausiu metu labiausiai linkę švelninti sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui. Kartu jie tikisi, kad būtent šio segmento įmonių skolinimosi apetitas augs labiausiai.
Patys verslininkai, ypač smulkieji, neretai pabrėžia, kad bankų durys jiems yra užvertos dėl pernelyg didelės rizikos, tačiau p. Doveika pažymi, jog ne įmonės dydis lemia galimybes pasiskolinti.
„Įmonės dydis tikrai nėra tas veiksnys, kuris lemia, ar bus suteiktas finansavimas, ar ne. Prieš kreipiantis į banką, visų pirma būtina turėti aiškią ir pagrįstą verslo idėją ar finansavimo tikslą. Labai svarbu, kad ir patys verslininkai tinkamai įvertintų savo finansines galimybes, planuotų į ateitį piniginius srautus“, – aiškina p. Doveika.
Priežastys paprastos
Paskolų plėsti ar nuo nulio pradėti verslą bankuose negavę verslininkai finansavimo dažniausiai ieško šalies kredito unijose, ypač jei gali pretenduoti į lengvatines paskolas. Pagal projektą „Verslumo skatinimas“ paskolas dalijančios kredito unijos taip pat pajuto ryškų besidominčių verslininkų pagausėjimą.
„Paraiškų skaičius padidėjo nuo 2012 m. vasario mėnesio, kai buvo patvirtintas 95% palūkanų kompensavimas. Vidutiniškai per mėnesį gaunamos 25–35 paraiškos, iš kurių patvirtinama apie 20.
Aišku, besikreipiančiųjų dėl paskolų skaičius didesnis, bet būna, kad parengiamas verslo planas, tačiau jis parodo, kad verslas negyvybingas, neperspektyvus“, – komentuoja Jūratė Tamošaitytė, Lietuvos centrinės kredito unijos Europos Sąjungos projektų skyriaus vadovė.
Tiesa, ji pažymi, kad suteikiamų paskolų ir interesantų labiausiai padaugėjo greičiausiai ne dėl ekonomikos pagyvėjimo ar verslo atsigavimo tendencijų. Esą tai labiausiai lėmė kur kas paprastesni dalykai.
„Jų padaugėjo dėl objektyvių priežasčių: palūkanų kompensavimas, ilgesnis paskolų grąžinimo laikotarpis, didėjantis Verslumo skatinimo fondo žinomumas“, – mano p. Tamošaitytė.
Atgijo lizingas
„Swedbanko“ turimais duomenimis, dažniausiai smulkusis ir vidutinis verslas naudojasi automobilių lizingu. Banko ilgalaikių paskolų smulkiajam verslui didžiausią dalį sudaro investicijoms ir automobilių parkui atnaujinti skirtos lėšos.
„Swedbanko“ duomenimis, smulkios įmonės dažniausiai lizingu perka lengvųjų automobilių, rečiausiai – įrenginių. Šiemet pirmąjį ketvirtį automobilių lizingo paslauga smulkioms įmonėms išliko aktualiausia – 76% pasinaudojusių lizingu pirko būtent jų.
Pasak p. Žutauto, 2008–2009 metais įmonės stengėsi eksploatuoti turimus automobilius ar jų parką, tačiau dabar lizingu įsigytų automobilių skaičius auga. Pernai tokiu būdu pirkti automobiliai sudarė 42,8% visų automobilių rinkoje, o per 2012-uosius jų dalis turėtų pasiekti prieškrizinį lygį – apie 60%.
„Manome, kad lizingo rinka auga ir dėl bendro ekonomikos pagyvėjimo, ir dėl to, kad jau nusidėvėjo automobiliai, kurie buvo įsigyti 2007–2008 metais. Ilgai naudodami senus automobilius smulkiojo verslo atstovai susiduria su didelėmis priežiūros sąnaudomis“, – svarsto banko atstovas. Anot jo, smulkių įmonių vidutinė lizingo sutarties suma lengviesiems automobiliams įsigyti šiemet sudaro apie 50.000 Lt, komerciniam transportui – apie 80.000 Lt, o įrenginiams – 100.000 Lt.
***
***
Komentarai
Martynas Staskevičius, parduotuvės-kavinės „Mamma Mia“ savininkas
Verslo pradžiai skolinomės iš privačių asmenų, nes su banku sutarti sekėsi sunkiai. Mums susidarė įspūdis, kad bankai labiau linkę finansuoti gerokai stambesnius verslus, gal orientuotus į modernias technologijas ir panašiai. Iš pradžių atrodė, kad galime gauti paskolą. Ir bankas buvo suteikęs vilties, tačiau kurį laiką delsęs banko vadybininkas mums nesugebėjo sutvarkyti popierių. Vėliau lyg ir pranešė, kad paskolą gautume, bet mums jau buvo per vėlu, spėjome pasiskolinti. Gal ir paradoksalu, bet skolindamiesi iš privačių asmenų gavome gerenses sąlygas nei siūlo bankai. Tiesą sakant, nusivylėme bendradarbiavimu su banku, kuriam, regis, rūpi tik stambieji verslai, o smulkieji neįdomūs. Kita vertus, tai gali būti ne banko politikos, o vadybininko kompetencijos klausimas.
Danas Arlauskas, Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius
Visai neseniai domėjausi Lietuvos banko pateikiamais statistiniais duomenimis, iš jų jokio pagyvėjimo verslo kreditavimo sektoriuje tikrai neįžvelgiu. Kita vertus, dabar bankai vis dažniau skelbia remiantys smulkųjį verslą. Tačiau galiu pasakyti, kad aš labiau esu linkęs tikėti ne komercinių bankų platinamais pranešimais, o būtent oficialia centrinio banko informacija. O minėti Lietuvos banko oficialūs duomenys rodo, kad tiek bankai, tiek verslas šiuo metu griežtai svarsto tiek skolinimosi, tiek skolinimo galimybes. Akivaizdu, kad tai susiję su nuogąstavimais dėl antrosios krizės bangos. Taip, yra keli mažesni bankai, kurie pastaruoju metu labai smarkiai dirbo su verslo kreditavimu, tačiau didieji tikrai negali pasigirti šioje srityje.
***
Tekstas skelbtas liepos 11 d. dienraščio „Verslo žinios“ rubrikoje smulkiajam ir vidutiniam verslui „Mano verslas“.