2012.07.10, 07:05Atnaujinta14:43
Nepaisant profsąjungų siūlymo išbraukti iš Trišalės tarybos posėdžio darbotvarkės Nacionalinio susitarimo 2012 – 2016 m. projektą, diskusija prasidėjo. (naujas pirmas skyrius)
„Klausimas įtrauktas į darbotvarkę ir pristatomas, tačiau jokių sprendimų šiandien nebus priimta“, – paaiškino Vytautas Zimnickas, darbdavių atstovas Trišalėje taryboje.
Susitarimo projektą pristatantis Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas, tikina, kad po projekto pateikimo socialiniai partneriai galės pateikti savo siūlymus.
„Negalime atidėlioti, nes tuomet nespėsime pasirašyti susitarimo iki rinkimų“, – pabrėžia p. Arlauskas.
Kalbinti verslininkai įsitikinę, jog Nacionalinis susitarimas suteikia daugiau stabilumo. Pavyzdžiui, jame būtų įtvirtinta, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų tik po metų, o praktika, kai mokesčius reglamentuojantys įstatymų pakeitimai priimami su biudžetu – panaikinta
„Dabar labai sunku suvokti, ar visi politinių jėgų deklaruojami pažadai yra tikri, ar politikai tų pažadų laikysis. Raštiškas susitarimas priverstų juos laikytis savo įsipareigojimų“, – svarsto Povilas Variakojis, personalo atrankos ir nuomos UAB “Headex” regiono vadovas.
Anot jo, būtų nepriimtina, jei po rinkimų naujos vyriausybės veiksmai būtų neprognozuojami, jei ji netęstų savo pirmtakės pradėtų darbų, Ir ypač pavojingi būtų mokesčių įstatymų pakeitimai.
Tačiau profsąjungų atstovai Trišalėje taryboje nusiteikę skeptiškai.
„Manau, kad profsąjungoms joks Nacionalinis susitarimas, juolab tokio turinio, koks pateiktas projektas ir prieš Seimo rinkimus, nėra reikalingas“, – nurodo Gražina Gruzdienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė Trišalėje taryboje.
Daugiau laiko įgyvendinimui
Ilgesnis (iki 2016 m.) laikotarpis pasirinktas todėl, kad per metus jokių struktūrinių pertvarkymų švietimo, sveikatos ar socialinės apsaugos srityse neįmanoma įgyvendinti.
Pagrindu naujam Nacionaliniam susitarimui tapo balandžio 27 d. rezoliucija, kurioje socialiniai partneriai – verslo ir profsąjungų organizacijos bei politinių partijų atstovai – pasisakė už tai, jog būtina įtvirtinti valdžios įsipareigojimus svarbiausiais šalies ekonomikos ir socialiniais klausimais.
Trišalei tarybai teikiamame Nacionalinio susitarimo 2012 – 2016 m projekte išskirti 5 svarbiausia punktai – laikytis Mastrichto kriterijų, siekti mokesčių sistemos stabilumo, gerinti verslo aplinką, tobulinti valstybės valdymą, siekti energetinio saugumo už pagrįstai mažiausią kainą.
Pavyzdžiui, būsima Vyriausybė raginama įsipareigoti, kad jau 2013 m. biudžetas būtų subalansuotas, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų tik po metų, o praktika, kai mokesčius reglamentuojantys įstatymų pakeitimai priimami su biudžetu ir įsigalioja po keleto savaičių – panaikinta.
Siūloma, kad visos lengvatos, tarp jų ir PVM šildymui, būtų panaikintos, o mokesčių progresyvumas būtų įgyvendinamas per šeimos deklaraciją, kuomet, įvertinus šeimos narių skaičių, būtų pritaikomas neapmokestinamųjų pajamų dydis ir dalį mokesčių būtų galima susigrąžinti.
Konkretų priemonių planą šiems tikslams įgyvendinti, kaip numatyta dokumento projekte, socialiniai partneriai parengs su naujais suformuota šalies vyriausybe.
2009 metų spalį Vyriausybė kartu su socialiniais partneriais pasirašė Nacionalinį susitarimą, numatantį fiskalinio konsolidavimo priemones, pavyzdžiui, valstybės išlaidų mažinimą, mokestinės aplinkos optimizavimą, “Sodros“ biudžeto subalansavimą. Šis susitarimas tapo solidarumo krizės akivaizdoje simboliu, tačiau ne visos jame numatytos priemonės buvo įgyvendintos, o vėliau susitarimas nebuvo atnaujintas.