2012.06.03, 09:44
Užsieniečiui pradėti nuosavą verslą, ypač turizmo srityje, Kroatijoje lygiai taip pat nelengva kaip ir Lietuvoje. Išskėstomis rankomis nelaukia nei vietos valdininkai, nei verslininkai. Tačiau rizikuoti, bent jau dėl veiklos patirties ir kontaktų Balkanuose, verta.
Į Kroatiją tuomet dar žurnalistė Milda Urbonaitė nuvyko mokytis, tiksliau, į studentų organizacijos AISEC rengiamą stažuotę Splito mieste, laikraštyje „Slobodna Dalmacija“. Splitas antras pagal dydį Kroatijos miestas, įsikūręs prie Adrijos jūros. Milda pasakoja, kad vietos verslininkai noriai samdo studentus, mat juos įdarbinę moka mažesnius mokesčius. Miestuose įsteigti studentų centrai tarpininkauja įdarbinant akademinį jaunimą. Darbdaviai Studentų centrui moka 12% mokestį nuo įdarbinto studento atlyginimo sumos. Taip pat 5% atlyginimo – pensijų fondui. Studentai turi sveikatos draudimą, tad darbdavys į Sveikatos fondą moka tik 0,5% jaunojo darbuotojo algos.
Pasuko į verslą
Kur kas sudėtingiau rasti veiklos pasibaigus mokslams. Po stažuotės Mildos, kaip ir daugumos užsieniečių, nuolatinio darbo paieškos užtruko, tai buvo viena priežasčių, merginą ir jos gyvenimo draugą inžinierių Mario Tomasovičių paskatinusių pradėti savo verslą.
Dauguma Splito gyventojų gyvena iš turizmo. Paslaugų pasiūla ir konkurencija didžiulė. Tačiau tai jaunos poros neišgąsdino, ir ji prieš gerus metus įkūrė vestuvių planavimo ir rengimo agentūrą „Dalmatia events“. Agentūra kviečia užsieniečius tuoktis Kroatijoje.
Lietuvaitė ir kroatas nusprendė steigti OBRT, Lietuvoje tai būtų individualios įmonės (IĮ) atitikmuo. Į OBRT galima priimti norimą kiekį darbuotojų, jei pardavimai nesiekia 85.000 kunų (maždaug 11.500 EUR), įmonė tampa PVM mokėtoja. Mokamas pelno mokestis. Šio mokesčio tarifai progresiniai: 15–25–35–45%. Įmonės savininkas ir darbuotojai moka sveikatos draudimą, kaupia pensiją.
Pradedantiems verslininkams valstybė rengia įvairius kursus, žinoma, už juos tenka mokėti. Tačiau įgytos atitinkamos srities žinios atveria nedidelio verslo duris.
Kalbant apie užsieniečius, jiems nepakanka vien tinkamo išsilavinimo. Vadinamajam Miesto ekonomikos biurui būsimieji verslininkai turi pateikti ne tik tinkamą išsilavinimą liudijančius dokumentus, bet ir verslo planą, kuriame nurodama, kuo įmonė bus naudinga miestui ar šaliai, kiek sukurs darbo vietų, kokias planuoja diegti inovacijas. Jei verslo planas tinka – suteikiamas laikinas leidimas gyventi šalyje, veiklą būtina pradėti per 4 mėnesius. Milda ir kiti Kroatijoje dirbantys užsieniečiai atvirai sako laukiantys nesulaukiantys, kada ši šalis įstos į ES. Mat narystė Bendrijoje leis visiems lengviau atsikvėpti ir apsaugos nuo begalės dokumentų tvarkymo.
Pasirengę konkurencijai
„Turiu renginių organizavimo patirties. Iš pradžių galvojome apie rimtesnę renginių, pavyzdžiui, ne tik įmonių švenčių, bet ir konferencijų, organizavimo agentūrą. Tačiau kuriant rimtą verslą, tarkim, steigiant UAB, reiktų tvarkyti daugiau dokumentų, turėti rimtą pradinį kapitalą. Ypač tai aktualu užsieniečiams, jų Kroatija nelaukia išskėstomis rankomis. Pasirinkome vestuvių planavimą – šiai veiklai nereikėjo didelių investicijų, be to, įgysime patirties“, – pasakoja Milda. Kitas dalykas, svarbus pradedantiesiems, – agentūra, kurios veikla orientuota tik į užsienio klientus, susiduria su mažesne konkurencija.
Pasaulyje pats žinomiausias Kroatijos kurortas Dubrovnikas, tad ir dauguma potencialių vestuvių agentūrų klientų teiraujasi apie galimybes susituokti šiame mieste. Tačiau Milda ir Mario apsisprendė pritraukti jaunavedžių būtent į Splito regioną. Čia konkurencija mažesnė, o galimybės panašios. Pora neatmeta galimybės, kad ateityje, kai įmonė sustiprės, bandys savo jėgas ir garsiajame Dubrovnike.
Milda sako, kad dauguma jaunavedžių agentūrą randa internete. Tad ir bene svarbiausia investicija buvo internetinio puslapio kūrimas bei jo priežiūra. Kitas labai svarbus tokio verslo apsektas – nuolatinis ir daug kantrybės reikalaujantis bendravimas su būsimaisiais jaunavedžiais, ypač nuotakomis.
„Žmonėms tai bene įspūdingiausia gyvenimo diena. Viso pasaulio šalys turi ką pasiūlyti egzotikos, romantikos ieškančioms poroms. Kroatija pasižymi nuostabia gamta, Dalmatijos salynas unikalus. Jaunavedžių santuokos ceremonija gali vykti vienoje saloje, o vakarienė kitoje – mažytėje, kur yra tik restoranas ir keletas pastatų“, – šalies pranašumus vardija pašnekovė. Pasak jos, vestuvės porai ir maždaug 30 svečių kainuoja apie 10.000 EUR. Šios sumos pakanka, jei pora yra nusiteikusi pataupyti.
„Kai manęs paklausia, kaip pradėti verslą Kroatijoje, atsakau, kad taip pat kaip ir Lietuvoje. Rinkoje gausu tuščių nišų, pavyzdžiui, jų parduotuvėse prekių pasirinkimas gerokai mažesnis nei Lietuvoje. Žmonės gana konservatyvūs, biurokratijos lygis panašus. Vienas valdininkas geranoriškai padės, iš kito negausi jokios informacijos, nors jo tiesioginės pareigos tą informaciją teikti. Kurortai garsūs savo gamta, tačiau paslaugų sferoje dar yra kur pasitemti. Konkurencija žvėriška, tačiau daugiausia kovojama dėl naujų klientų, o kaip išlaikyti esamus, galvojama per mažai“, – verslo ypatumas Kroatijoje pristato pašnekovė.
***
Tekstas skelbtas gegužės 21 d. dienraščio „Verslo žinios“ priede smulkiajam verslui „Mano verslas“.