2012.05.22, 07:14
Panevėžio regioną, ne vieną dešimtmetį buvusį šalies pramonės centrą, šiandien gaivina smulkusis ir vidutinis verslas. Šioje apskrityje metų pradžioje iš viso veikė 5.720 įvairių bendrovių, kurios sukūrė 6% šalies BVP. Gana menki tokio dydžio regionui ekonominiai rodikliai tik parodo, kad verslui reikalinga didesnė paspirtis.
Per dešimtmetį apskrityje užsidarius didžiajai daliai stambiųjų pramonės įmonių jų vietą palengva užima smulkieji verslininkai. Statistika rodo, kad iš šiais metais apskrityje registruotų 345 įmonių daugumoje jų (315) dirba iki 4 darbuotojų, o 100 darbuotojų neturi nė viena bendrovė. Daugiau kaip penktadalis regiono įmonių užsiima didmenine ir mažmenine prekyba, transporto priemonių remontu ir jų dalių pardavimu. Didelė dalis bendrovių verčiasi apdirbamąja gamyba, užsiima moksline bei technine veikla. Nemažą reikšmę regione vis dar turi ir žemės ūkio bendrovės.
„Panevėžio apskritis buvo viena iš labiausiai paliestų krizės. Mat nedarbo lygis 2010 m. šoktelėjo iki 23% ir buvo gerokai aukštesnis nei visoje šalyje. Tai lėmė santykinai didelė apskrities priklausomybė nuo statybų sektoriaus.
Tačiau jau 2011 m. apskritis pradėjo atsigauti – nedarbas sumažėjo, tačiau išliko vienas didžiausių šalyje. Istoriškai Panevėžio apskritis turi stiprų pramonės potencialą – net po didžiausios įmonės „Ekrano“ bankroto sugebėjo atsitiesti. Šiuo metu šiame regione galimybių plėstis turi maisto pramonės įmonės – būtent šiame sektoriuje matome didžiausias investicijas“, – teigia Marius Pangonis, „Danske“ banko Šiaulių klientų aptarnavimo centro direktorius. Jis taip pat pažymi, kad dėl augančios paklausos Vakarų eksporto rinkose geros perspektyvos laukia lengvosios pramonės įmonių bei baldų gamintojų. O eksportuotojams bei logistikos ir sandėliavimo paslaugų bendrovėms palanki yra regiono transporto infrastruktūra.
* * *
Temos analizė pateikiama dienraštyje “Verslo žinios”.