2013.12.24, 17:33
Norint Iš internetinės erdvės dalį verslo perkeli į stacionarią parduotuvę, klientams reikia pasiūlyti ne tik prekių, bet ir naujų paslaugų. Siūlų e. parduotuvę valdžiusi verslininkė atidarė mezgimo kavinukę, kur ne tik prekiauja siūlais, bet ir buria mezgimo entuziastus.
„Mezgimo žurnale perskaičiau apie panašią kavinukę Vokietijoje. Parašiau laišką savininkei ir ji nuoširdžiai man papasakojo, kaip kurti tokį verslą. Iš karto įspėjo, kad lengva nebus, ypač jei turiu vaikų ir ketinu dirbti viena. Aišku, kai turi entuziazmo, į tai numoji ranka. Dabar įsitikinau, kad patarimai buvo geri, nes verslui reikia ne tik investicijų, bet ir laiko“, – pasakoja Jurgita Lukoševičienė, mezgimo kavinukės Vilniuje „Siūlų kamuoliukas“ savininkė.
Pradžia internete
Jurgita Lukoševičienė, mezgimo reikmenų parduotuvės “Siūlų kamuoliukas” įkūrėja.
Dvejus metus p. Lukoševičienė siūlais prekiavo e. parduotuvėje. Kai vis dažniau sulaukdavo klientų pageidavimų prieš įsigyjant verpalus juos apžiūrėti, ėmė galvoti apie stacionarią parduotuvę. Juk negali visą laiką pirkėjų kviestis namo siūlų apžiūrėti, priduria pašnekovė.
„Kai ryžausi kurti parduotuvę, pirmiausia pradėjau nuo finansų. Turėjome šeimos lėšų ir jas investavome. Dar 20.000 Lt paskolą gavome iš Verslumo skatinimo fondo“, – investicijas skaičiuoja pašnekovė. Renkantis patalpas veiklai, p. Lukoševičienė kaip vieną svarbiausių kriterijų nurodo erdvumą ir šviesumą. Juk siūlai gražiau atrodo šviesiose patalpose.
„Patalpos J. Jasinskio gatvėje tiko ne tik dėl šviesos ir jaukumo, bet ir dėl patogaus susisiekimo, galimybės pasistatyti automobilį, žmonių srauto“, – vardija p. Lukoševičienė.
Verslininkė pasakoja, kad vos mezgimo kavinukė pravėrė duris, norintieji ne visada ją rasdavo. Mat kol kas virš durų nėra iškabos. Padėtis pagerėjo, kai ant langų užklijavo lipdukus su „Siūlų kamuoliuko“ logotipu, virbalais.
Pašnekovė išskiria kelias klientų grupes, kurioms būtų aktuali specializuotos kavinukės veikla: jaunos mamos ir patyrusios mezgėjos.
„Žinau, kaip sudėtinga vaikščioti į parduotuves su vaikais, todėl ir žaidimų kampelį mažiesiems įkūriau. Kad vaikai galėtų žaisti, kol mamos ramiai apžiūri siūlus ar mokosi megzti. Kita dalis klienčių – moterys, kurios mezga nepriklausomai nuo metų laiko. Rudenį, kai atsidarėme, daugiausia lankydavosi e. parduotuvėje anksčiau apsipirkdavusios klientės. Dabar daugėja ir naujai mus atradusiųjų“, – klientus pristato p. Lukoševičienė.
Ir pradinukams, ir profesionalams
Dvi dienas per savaitę parduotuvėje darbuojasi mezgėja, kuri ne tik moko norinčiuosius, bet ir priima užsakymus mezginiams.
„Klientės vis teiravosi, ką galima nusimegzti iš tam tikrų siūlų, ieškojo, kas numegztų norimą daiktą. Taigi paslaugos poreikis buvo, o netoliese gyvenanti mezgėja sutiko čia padirbėti, – apie bendradarbiavimą pasakoja verslininkė. – Ji veda kojinių, pirštinių mezgimo kursus. Mat dažnai pradedančios mezgėjos ieško, kas galėtų pamokyti šio amato pradmenų. Juk pasižiūrėti internete neužtenka, kad galėtum išmokti, reikia pamatyti. Kursai kainuoja 35 Lt.“
Verslininkė norėtų, kad mezgėjos burtųsi ir po darbo susirinkusios kavinukėje pasikalbėtų, barškindamos virbalais.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje rengiami naktiniai mezgimai, kai susirenkama vakare ir mezgama iki vidurnakčio. Abejoju, ar tai pasiteisintų pas mus, bet galbūt ateityje vertėtų pamėginti, – svarsto pašnekovė. – Pas mus po darbo žmonės skuba į namo, nemėgsta leisti laisvalaikio kitur. Norėčiau, kad po kelerių metų čia nuolat būtų mėgstančiųjų megzti ir dalytis patirtimi.“
Planas B
Mezgimo kavinė dar nėra visiems suprantamas veiklos modelis, tačiau verslininkė viliasi, kad jis prigis ir pritrauks klientų.
„Jei tokia paslauga nepasiteisins, aišku, bus liūdna. Tada papildomos veiklos atsisakysime ir prekiausime siūlais. E. parduotuvė veikia, joje patogu apsipirkti kituose miestuose gyvenantiems žmonės. Tačiau vilniečiai nori ateiti į parduotuvę, – kalba p. Lukoševičienė. – Per pietų pertrauką, po darbo valandų užsuka netoliese įsikūrusių biurų darbuotojai, dieną – mamos.“
Ponia Lukoševičienė ne tik vadovauja verslui, bet ir pati darbuojasi mezgimo kavinukėje. Tačiau jau ieško pagalbininkės.
„Padirbau pati, bet reikia daugiau rankų. Pasakysiu paprastai: vaikai serga ir tenka rinktis, svetimą žmogų įsileisti ar į verslą, ar į šeimą. Nenoriu vaikų palikti su aukle, todėl ieškau pardavėjos“, – šeimos verslo specifiką paaiškina p. Lukoševičienė.