2013.12.16, 16:17
Tik įkūrus UAB „Šerno pėda“, iš karto pasirinkta ir specializacija – įmonė ėmėsi produktų iš žvėrienos gamybos. Vis dėlto asortimentą teko papildyti produktais iš kitos mėsos, nes ne kiekvienas pirkėjas gali plačiau atverti piniginę ir įsigyti žvėrienos dešros ar kumpio.
„Prieš porą metų, kai atidarėme įmonę, žvėrienos produktų Lietuvoje buvo nedaug. Dabar jų atsiranda vis naujesnių – šią nišą atrado ir didieji mėsos perdirbėjai. Vis dėlto mes turime išskirtinumų, nes mūsų produktai ruošiami rankomis, tad ir skonis jų visai kitoks, gerokai natūralesnis“, – teigia Rūta Janašonytė, Panevėžio UAB „Šerno pėda“ direktorė.
Ne tik produktai
Įmonė dažniausiai naudoja įprastus prieskonius – druską, pipirus, česnakus, laurų lapus ir kadagius. „Žvėriena yra viena ekologiškiausių mėsų, sveika, įdomaus skonio. Vienintelis jos trūkumas – gana brangi: ir žaliava, ir gatavi produktai. Todėl vien produktais iš laukinės mėsos neapsiribojame, ruošiame ir įprastesnių iš kiaulienos bei jautienos“, – nurodo pašnekovė.
Rūta Janašonytė, Panevėžio UAB “Šerno pėda” ir “Delikatesiniai gaminiai” direktorė.
Žvėrieną panevėžiečiai įsigyja iš Aukštaitijos medžiotojų būrelių ir perka iš sertifikuotų šios žaliavos tiekėjų. Vienas populiariausių produktų – dešros „Šerno lazdelės“.
„Dažnai net mažesnes pajamas gaunantieji užsuka į mūsų parduotuvę ir nusiperka produktų iš žvėrienos bent paragauti. Mūsų nebestebina, jei paprašo pasverti kad ir 50 g dešros. O tai, kad pirkėjai yra smalsūs, džiugina“, – sako panevėžietė.
Tiesa, įmonė ne tik parduoda mėsos produktus, bet ir teikia paslaugas medžiotojams – šie dažnai užsuka su laimikiu ir paprašo, kad bendrovė pagamintų vieną ar kitą produktą: dešrą ar išrūkytų šerno ar stirnos kumpį.
Nori eksportuoti
Šiuo metu įmonė savo produkciją parduoda firminėje parduotuvėje, kuri yra šalia mėsinės. Tiesa, anksčiau bandyta prekiauti dar keliose vietose, net buvo atidarytas kioskas Vilniuje.
„Tačiau buvo per didelės sąnaudos: patalpų nuoma, atlyginimai pardavėjoms, transporto išlaidos. Be to, Vilniuje gal ir vietą netinkamą pasirinkome – kioską išsinuomojome Šeškinėje, miegamajame rajone. Vis dėlto nusprendėme, kad prekiauti keliose vietose mums neapsimoka, todėl pasilikome vienintelę parduotuvę, į kurios vitrinas mėsos produktai patenka tiesiai iš cecho“, – aiškina „Šerno pėdos“ vadovė. Įmonėje dirba 15 žmonių. Anot p. Janašonytės, būtų galima priimti jų ir daugiau, tačiau trūksta apyvartinių lėšų, o atlyginimas ir mokesčiai priėmus naują žmogų iš karto juntami.
„Bėda ta, kad valstybės parama verslui yra tik deklaruojama, realiai jos nesulaukiame. Užsienyje įprasta, kad besikuriančiam verslui suteikiama lengvatų, o štai pas mus tik pradedi veiklą, ir mokesčių skaitiklis ima suktis“, – apgailestauja ji.
Kita kliūtis verslo plėtrai – prekybininkų sąlygos. Nuo bendradarbiavimo su prekybos tinklais atbaido 30–60 dienų mokėjimų atidėjimai, o smulkiai įmonei tai reiškia įšaldytas lėšas.
„Vis dėlto nesėdime rankų sudėję, deramės su keliais prekybos tinklais. Be to, jau pradėjome eksportuoti savo produktus į Angliją, ieškome rinkų Vokietijoje. Jei pavyks užimti tvirtesnes pozicijas užsienyje, įmonė stipriau atsistos ant kojų“, – eksporto perspektyvą įžvelgia p. Janašonytė.