23.10.2013, 15:12
2013 m. kovo-rugsėjo mėn. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), siekdama išanalizuoti verslo finansavimo rinkos trūkumus, atliko Valstybės intervencijos poreikio finansų inžinerijos priemonių verslui forma Lietuvoje studiją (toliau – studija).
Studija prisidės prie 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos (ES SP) programavimo laikotarpiu siūlomų galimų valstybės paramos būdų ir finansinių priemonių kūrimo, kurios leis suderinti verslo paklausą bei finansų sektoriaus pasiūlą, paskatins
naujus verslo projektus.
Atlikta studija padėjo nustatyti smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) finansavimo poreikį ir Lietuvos finansų sektoriaus siūlomų finansavimo priemonių sąlygų neatitikimus. „Apklausėme per 500 įmonių ir 12 finansinių tarpininkų, nustatėme, kiek ir kam įmonės planuoja pritraukti išorinio finansavimo, kokia jų nuomonė apie valstybės remiamas verslo finansavimo priemones. Atlikę tokį verslo finansavimo rinkos tyrimą, kuris bus privalomas visoms šalims narėms prieš skiriant ES SF lėšas finansinėms priemonėms, galėsime vieni pirmųjų Europos Sąjungoje savo įmonėms pasiūlyti taip reikalingus verslo finansavimą skatinančius instrumentus“, – tvirtina INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka.
Studija parodė, kad išorinis finansavimas yra reikalingas 85 proc. Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių įmonių, o ateityje dėl jo planuoja kreiptis 63 proc. minėtų įmonių. Pasinaudoti išoriniu finansavimu SVV subjektus labiausiai paskatino valstybės siūloma parama ir ypač galimybė derinti tarpusavyje kelias priemones. Net 95,1 proc. apklaustųjų per artimiausius 5 metus planuoja pasinaudoti bent viena iš valstybės remiamų priemonių. Palankiausiai iš valstybės remiamų priemonių respondentai įvertino lengvatines paskolas (67,2 proc.), paskolų palūkanų kompensavimą (59,1 proc.) ir valstybės teikiamas garantijas už paskolas (53,3 proc.).
Nors stebima didelė finansavimo paklausa, reikėtų pabrėžti, kad didžiąją dalį (59 proc.) verslininkų domina maži arba mažai investicijų reikalaujantys verslo projektai, t. y. savo verslo pradžiai ar plėtrai norėtų investuoti labai mažas ir nedideles lėšų sumas – iki 200 tūkst. litų. Be to, studija parodė, kad turėtų stipriai išaugti išorinio verslo finansavimo poreikis investicijoms į inovacijų diegimą ir žmogiškųjų išteklių plėtrą. O apklausti finansiniai tarpininkai nurodė, kad tikimasi investicinių paskolų augimo, nes pastaruosius keletą metų įmonės buvo konservatyvios skolinimosi investiciniams projektams atžvilgiu ir jau artėja tas metas, kai daugumai įmonių reikės investuoti į technologiškai naujesnę bei efektyvesnę įrangą.
Siekiant atkurti verslo konkurencingumą, finansinių priemonių įgyvendinimą toliau tęsti ragina ir verslo darbdavių atstovai tiek Lietuvoje, tiek Europoje.
„Europos Komisija ragina šalis naudotis finansų inžinerijos priemonėmis. Lietuva šioje srityje turi bene daugiausia patirties. Dauguma INVEGOS įgyvendintų priemonių tikrai pasiteisino ir jau turime idėjų dėl konkrečių finansinių priemonių naujajam 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų programavimo laikotarpiui“, – teigia A. Zabotka.
Studija buvo pristatyta Lietuvos Respublikos finansų, ūkio, socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms bei Europos investicinio fondo atstovams. INVEGA dėkoja visiems finansiniams tarpininkams ir verslininkams, prisidėjusiems prie studijos atlikimo.