2013.10.06, 09:44
Sunku įsivaizduoti, jog kas nors, nusisegęs nuo kaklo tauriojo metalo grandinėlę ar iš slaptavietės namuose paėmęs aukso laužo, viską galėtų ramiai sudėti į specialų voką ir siųsti aukso supirkėjams, žadantiems atlygį. Tačiau tai veikia.
Taip tikina analogų Lietuvoje neturinčios aukso supirkimo internetu veiklos plėtotojai – UAB „Auksovokas.lt“ vadovai.
„Šiandien mes neturime konkurencijos aukso supirkimo internetu srityje, vieninteliai tokie esame Lietuvoje. Lombardai mums sudaro netiesioginę konkurenciją, nes jie skolina pinigus už užstatą“, – sako Lukas Narkevičius, „Auksovokas.lt“, valdančio tokio paties pavadinimo prekės ženklą, direktorius.
Siuntos yra apdraustos
Veiklą 2011 m. pavasarį „Auksovokas.lt“ pradėjo kaip estiško ir lietuviško kapitalo įmonė, šiuo metu akcijos yra sutelktos vienose rankose – savininkas yra Lietuvos pilietis.
Lukas Narkevičius, aukso supirkimo UAB “Auksovokas.lt”, valdančios prekės ženklą tokiu pačiu pavadinimu, direktorius.
Veiklos pradžioje įmonė startavo sudariusi bendradarbiavimo sutartį su AB Lietuvos paštu. Pašto skyriuose buvo pastatyti nedideli stendai su įmonės logotipu pažymėtais vokais.
Iš pradžių šalies pašto skyriuose buvo įrengtos kelios dešimtys tokių stendų, dabar, kaip teigia p. Narkevičius, „auksinių vokų“ yra keliuose šimtuose Lietuvos pašto skyrių. Taip pat specialų voką galima užsisakyti ir įmonės tinklalapyje – jis aukso pardavėjui bus atsiųstas įmonės sąskaita. Veiklos pradžioje į reklamą, vokų spausdinimą, biuro nuomą įmonė investavo kelias dešimtis tūkstančių litų.
„Šiais vokais galima auksą saugiai siųsti. Tai reiškia, kad, į mūsų logotipu pažymėtą voką įdėjus aukso, šis vokas saugiai pasieks adresatą – tai yra mūsų biurą Kaune. Jei vokas būtų atidarytas, nepasiekęs adresato, tai iškart matytųsi – atidaryta vieta nusidažo mėlyna spalva, – teigia p. Narkevičius. – Beje, per dvejus veiklos metus nėra dingusi nė viena siunta. Kiekviena siunta yra apdrausta 2.000 Lt suma, todėl klientai visada turi garantiją, kad už auksą gaus atlygį.“
Įrengusi vokų stendus pašto skyriuose, įmonė susitelkė į pagrindinį informacijos kanalą – tinklalapį, kuriame pateikiama klientams svarbi informacija apie aukso supirkimo ir siuntimo sąlygas, kainas. „Auksovokas.lt“ duomenimis, dažniausiai aukso jiems siunčia vyresnės nei 47 metų moterys.
Kaina nukrito
Pasak p. Narkevičiaus, supažindindami potencialius klientus su analogų neturinčia aukso supirkimo forma, pirmaisiais veiklos metais jie aktyviai reklamavosi televizijoje. Vėliau nutarta pasitelkti ir vadinamųjų aukso turų formą.
Likus keletui savaičių iki numatyto „Auksovokas.lt“ apsilankymo konkrečiame Lietuvos mieste ar miestelyje, įmonė apie aukso supirkimo turą informuodavo vietiniame radijuje, laikraštyje, po pašto dėžutes būdavo išnešiojamos skrajutės. Vizito dieną „Auksovokas.lt“ komanda vykdavo į numatytą miestą ir jame supirkdavo auksą. Dažniausiai per tokius turus aukso atnešdavo pensininkai – jie yra įpratę taurųjį metalą ar jo laužą atiduoti supirkėjui į rankas ir iškart gauti atlygį. Tokių turų šiuo metu įmonė laikinai nevykdo, nes kritus pasaulinėms aukso supirkimo kainoms klientai rečiau aukso neša parduoti, vis laukia, kol kaina pakils.
Kaip vyksta aukso įvertinimo procesas, kai siuntą „Auksovokas.lt“ gauna paštu specialiame voke?
„Mūsų testuotojas, filmuojamas įjungtos vaizdo kameros, atplėšia atsiųstą voką, įvertina aukso prabą ir pagal mūsų tinklalapyje viešai skelbiamą kainą įvardyta suma per vieną darbo dieną pervedama pardavėjui“, – paaiškina p. Narkevičius.
Aukso supirkimo apogėjumi pašnekovas įvardija praeitų metų kovą – tuomet pasaulinės aukso kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas. Prieš pusantrų metų bendrovės aukso supirkimo kaina buvo ketvirtadaliu didesnė nei dabar.
Įmonės supirktas auksas yra išgryninamas ir išlydomas. Aukso lydiniai yra parduodami Europos partneriams. Šie lydiniai – tai būsimų juvelyrinių dirbinių žaliava.
Nesusikalba dėl PVM
Ponas Narkevičius teigia, kad jie pusantrų metų siekia susigrąžinti PVM permoką – tiek tęsiasi susirašinėjimas su Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir inspektorių atliekamas tyrimas.
Mokesčių inspekcijai bendrovė praeitą vasarį pateikė prašymą dėl PVM permokos grąžinimo, suma siekia apie 50.000 Lt. Aukso supirkėjai nurodė, kad Lietuvoje supirktą auksą pardavė ES veikiančiai įmonei. VMI kreipėsi į nurodytos šalies mokesčių prievaizdą, šis nenustatė, kad „Auksovokas.lt“ šios šalies pirkėjams pardavė aukso.
Tuomet supirkėjams buvo pateiktas neigiamas atsakymas dėl PVM permokos grąžinimo, šį Kauno apskrities VMI sprendimą apskundė bendrovės advokatas.
Ingrida Kalinauskienė, Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, teigia, kad plačiau komentuoti su įmone susijusių kontrolės veiksmų VMI negali, kadangi pradėtas antras patikrinimas vis dar tebevyksta.
„Jo metu vertinama ir pirmąkart tikrinant surinkta informacija. Gavus iš verslininkų skundą, yra papildomai tiriamos prekių išgabenimo į ES šalį aplinkybės ir ar tikrai pirkėjas gavo dokumentuose nurodytas prekes. Jau atėjo atsakymai iš užsienio mokesčių administratoriaus, tad pakartotinį patikrinimą numatoma baigti artimiausiu metu, o apie jo rezultatus bus informuoti verslininkai“, – sako ji.
Aukso supirkėjai teigia turį visus įrodymus, kad išvežė ir pardavė Lietuvoje supirktą auksą į ES šalį.
„Turime visus įrodymus, kad išvežėme ir pardavėme auksą, ir, jei prireiks, esame pasirengę bylinėtis su VMI dėl PVM permokos grąžinimo“, – sako p. Narkevičius.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.