2013.06.15, 11:08
Profesionalūs ir nuolat tobulėjantys darbuotojai gali būti įmonės sėkmės priežastis, mano verslininkė Kristina Strolienė. Ji darbuotojams nevengia perduoti užduočių ir vežasi juos į parodas, o jose ieško naujų verslo partnerių.
„Kai iš vyro mamos perėmėme audinių verslą, nusprendėme veiklą plėtoti kiek kita linkme. Supratome, kad vien tik perparduodami atsivežtus audinius niekuo neišsiskirsime iš kitų, todėl stengėmės tapti žinomų prekės ženklų atstovais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tris Baltijos šalis rinkomės neatsitiktinai, nes vien tik Lietuvos rinka yra per maža, kad būtų įmanoma pelningai dirbti“, – pasakoja p. Strolienė, namų dekoravimo salonų „Krispo“ bendraturtė.
Kristina Strolienė, namų dekoravimo salonų „Krispo“ bendraturtė.
Ji dvejus metus nuolat važinėjo į parodas ir ieškojo verslo partnerių. Darbas davė vaisių, dabar įmonė atstovauja 7 audinių fabrikams.
Be namų tekstilės, bendrovė prekiauja baldais pagal užsakymą, šviestuvais, kilimais, namų kvapais ir t. t.
Ragino plėstis
Kai įmonė išplėtė audinių asortimentą, verslo partneriai ragino atidaryti daugiau parduotuvių, mat tuo metu buvo prekiaujama tik vienoje prekybos vietoje Kaune.
„Tiekėjai vis dažniau ėmė sakyti, kad reikia didinti apyvartą. Tada atidarėme saloną Vilniuje. Priėmėme dirbti 2 vadybininkes, kad jos, išanalizavusios rinką, audinius pardavinėtų ir kitiems salonams“, – kalba p. Strolienė.
Netrukus dar vienas salonas duris atvers Klaipėdoje. Tai bus pirmoji įmonės franšizė.
„Mūsų versle – svarbūs giminystės ir draugystės ryšiai. Šeimos draugė, profesionali užuolaidų dizainerė, pasiūlė atidaryti saloną uostamiestyje. Jai pardavėme franšizę. Kitaip patys salono nebūtume atidarę, nes iš Kauno į Klaipėdą toloka važinėti ir sudėtinga kontroliuoti verslą“, – dėsto p. Kristina.
Verslininkė prisipažįsta nevengianti perduoti darbų kitiems, todėl salonui Vilniuje vadovauja samdyta darbuotoja.
„Sostinėje lankausi dvi dienas per savaitę, tačiau visais reikalais rūpinasi Vilniaus padalinio vadovė. Iš pradžių ji atėjo dirbti pardavėja, tačiau laikui bėgant tapo mano dešiniąją ranka. Todėl dažniausiai tenka bendrauti su vienu žmogumi, taigi ir verslą kitame mieste valdyti lengviau“, – apie atsakomybės perleidimą pasakoja p. Strolienė.
Rygoje įmonė prekiauja didmenomis ir Latvijos sostinėje rengiasi atidaryti parduotuvę.
Įmonėje dirba 25 žmonės: vadybininkai, siuvėjai, dizaineriai. Šiuo metu dar ieškoma 2–3 dizainerių. Verslininkė įsitikinusi, kad labiau apsimoka priimti jauną, patirties neturintį žmogų ir jį užsiauginti nei įdarbinti vyresnio amžiaus darbuotoją.
„Galbūt šis verslas turi savo specifiką ir vyresniems žmonėms sunkiau prisitaikyti. Sakykime, dizaineris turi nuolat domėtis tendencijomis, nuolat tobulėti, o tą vyresni žmonės ne visada daro. Be to, klientai dabar labai gudrūs. Jiems neužtenka tik sąmatos, klientai prašo, pavyzdžiui, padaryti kompiuterinę vizualizaciją. Tenka pripažinti, kad su naujovėmis jauni žmonės susipažįsta greičiau“, – apie darbuotojams keliamus kompetencijos reikalavimus pasakoja p. Strolienė.
Kristina ir Povilas Stroliai, namų dekoravimo salonų „Krispo“ bendraturčiai.
Stengiasi motyvuoti
Į bendrovėje dirbančius žmones stengiamasi investuoti, didinti ne tik jų kvalifikaciją, bet ir motyvaciją.
„Iš pradžių į parodas važiuodavome kartu su vyru. Grįžę susirinkime pasidalindavome įspūdžiais su darbuotojais. Iš žmonių akių mačiau, kad ir jie norėtų vykti ir pasisemti idėjų. Nusprendėme, kad į kiekvieną parodą kartu su mumis keliaus po vieną darbuotoją iš skirtingų padalinių. Pavyzdžiui, rudenį kartu su mumis į parodą vyks 3 darbuotojai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos“, – vardija verslininkė.
Ponia Strolienė mano, kad darbuotojams dalyvauti parodose naudinga, nes neformalioje aplinkoje tenka pabendrauti su tiekėjais, apsilankyti fabrikuose. Įgytos žinios padeda glaudžiau bendrauti su pirkėjais, sako verslininkė.
Per penkerius veiklos metus verslininkė įgijo naudingos patirties, dabar ji ypač padeda plėtojant verslą.
„Galbūt kelias klaidas padarėme dėl jaunatviško maksimalizmo. Kelis kartus buvome apgauti vien todėl, kad per daug pasitikėjome žmonėmis ir iš anksto nepasirašėme jokių sutarčių. Atrodo, pabendravai su tiekėjais, susitarei, kad būsi vienintelis jų atstovas šioje rinkoje, o vėliau paaiškėja, kad jie sutarė ir su kitais verslininkais. Nieko padaryti negali, nes sutarties nepasirašei“, – prisimena verslininkė ir priduria, kad dabar jokių darbų nesiima iš anksto nepasirašę sutarties.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.