2012.07.15, 09:44
Dalia Matukienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos pirmininkė, sako, kad šios kadencijos politikai nuveikė nemažai gerų darbų skatindami verslumą, tačiau pritrūko vieno esminio sprendimo – iki galo sutvarkytos mokesčių sistemos ir realios lengvatos verslo naujokams, tai yra atleidimo nuo mokesčių pirmais veiklos metais.
Nuolat keliaujate po Lietuvą, kone kasdien susitinkate su vis kito regiono verslininkais. Kuo šiandien gyvena jaunas verslas?
Optimizmu. Viena grupė jaunų žmonių, tik baigę mokyklą ar universitetą, jau žino, kad išvyks iš Lietuvos laimės ieškoti užsienyje. Kita dalis mokslus baigia gimtinėje jau žinodami, kad iš Lietuvos nė už ką neišvažiuos, ir ne vienas jų suka į verslą. Paprastai savas verslas pradedamas labai entuziastingai.
O kas seka toliau?
O toliau – taip, kaip likimo lemta. Toli gražu ne viskas priklauso nuo to, ar tu gražiai susidėliojai verslo planą, ar gerai viską apgalvojai. Svarbu verslo idėja ir niša, kurioje verslininkas bando rasti sau vietą. Jaunimas turi beprotiškiausių idėjų. Vyresni tiesiog nepastebi daug verslo nišų arba nedrįsta žengti į absoliučiai nepažįstamą sritį. Galbūt jaunimas kūrybingesnis, nes daugiau keliauja, daugiau pasaulio pamato. Be to, jie daugiau bendrauja, net šėldami vakarėliuose generuoja idėjas ir paskui bando jas įgyvendinti. Ne taip skausmingai jie išgyvena ir dėl nesėkmių.
Kalbant apie vyresnio amžiaus verslo naujokus – patikėkite, yra tokių atvejų, kai verslą pradeda brandūs žmones, nes neturi iš ko gyventi. Verslo jie griebiasi kaip skęstantis šiaudo. Tačiau jis ne visada gali būti tas išsigelbėjimas.
Sukūrei verslą, tapai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. Iš ko mokėti mokesčius, jei nesi gavęs pajamų? Jei pasisamdai darbuotojų, reikia mokėti mokesčius „Sodrai“. Jei to nepadarysi, po 45 dienų gali būti sąskaitos užblokuotos. „Sodrai“ nesvarbu, kad pajamų gausi po pusmečio.
Kokias matote išeitis, konkrečius būdus skatinti verslumą?
Jei valstybė mąstytų logiškai ir įsiklausytų į mūsų, praktikų, patarimus, iš tiesų pirmais veiklos metais atleistų verslo naujokus nuo mokesčių.
Nemanote, kad tokia sistema skatintų piktnaudžiavimą, ar nenutiktų taip, kad verslininkai kasmet steigtų vis naujas įmones?
O kas tas piktnaudžiavimas? Baigiasi pirmi veiklos metai – pradedi mokėti mokesčius. Viskas. O jeigu žiūrėsime į kiekvieną žmogų kaip į vagį, tada manysime, kad kiekvienas nepažįstamas, pabeldęs į duris, gali užmušti. Iš kitos pusės, kiekvienas verslininkas gali pasakyti, kad valstybė jį apvaginėja. Tarkime, aš šiandien sumoku per mėnesį didžiulius mokesčius „Sodrai“. Tačiau, kai tapsiu pensininke, negausiu nė trečdalio to, ką sumoku dabar. Tai valstybė mano atžvilgiu visai nedraugiška? Žinoma, man gali sakyti, kad aš turiu išlaikyti tėvus. Tik man nereikia nieko sakyti, esu suaugęs, atsakingas žmogus ir pagarbiai laikausi solidarumo principo. Todėl ir į verslą reiktų žiūrėti pagarbiai, be išankstinės nuostatos – visi verslininkai žulikai ir vagys. Kad ir ką mes kalbėtume, pinigai valstybei iš dangaus nekrenta, neauga kaip obuoliai ant medžių. Jie ateina iš verslo.
Kaip vertinate šio Seimo, Vyriausybės darbus?
Nevienareikšmiškai. Tikėjomės, kad per šią kadenciją mokesčių ir darbo santykių sistema bus sutvarkyta iš esmės. Deja, buvo priimti pavieniai sprendimai, o kompleksinio požiūrio pritrūko.
Pripažįstu, kad Mažųjų bendrijų įstatymas, verslo priežiūros kontroliniai klausimynai, kreditų verslui palūkanų kompensavimas – sveikintini žingsniai.
Tačiau esminė bėda – ydinga mokesčių sistema. SVV taryba prašė Finansų ministerijos, kad būtų įvertinta visa mokesčių verslui bazė. Tokio tyrimo reiktų vien tam, kad valstybė ir verslas pagaliau išsiaiškintų, kiek ir kokių mokesčių sumoka verslininkas. Iki šiol beveik visi sutinka, kad mokesčiai yra tai, ką verslas moka per Valstybinę mokesčių inspekciją. O „Sodros“, sveikatos draudimo įmokos – jau ne mokesčiai? Savivaldybės rinkliavos – irgi ne mokesčiai? Tai, gerbiami ponai, kas šioje valstybėje yra mokesčiai? Galbūt atėjo metas įvertinti viską iki smulkmenėlės? Mūsų nuomone, kiekvienas verslininko sumokėtas litas yra mokesčiai. Jam visiškai nesvarbu, į kurios ministerijos kuruojamą kasą įkris jo pinigai. Jei jis iš savo kišenės ištraukė uždirbtą litą – jis sumokėjo! O jei sumokėjo, vadinasi, tai yra mokestis – nuo žodžio „mokėti”.
Jei pagal skirtingas verslo šakas išsiaiškinsime, kiek tų litų verslininkas skiria mokesčiams, pamatysime, kad tam verslininkai nelabai yra iš ko daryti verslo.
Mano kabinete apsilanko daug žmonių ir jie sako, kad turi tik du kelius: sumokėti visus mokesčius nuo A iki Z ir bankrutuoti arba trauktis į pilkąją zoną. Bet niekas to neįvertina ir nelabai nori apie tai garsiai kalbėti.
Visgi statistika skelbia, kad Lietuvoje vis daugiau pradedama naujų verslų? Kas pasikeitė, išaugo verslumas, pasikeitė politika ar tiesiog žmonės mano, kad kurti verslą perspektyvu ir iš jo galima išgyventi?
Viena vertus, tai iš bado ir skurdo. Kita vertus, negalima nuneigti ir valstybės indėlio. Bendromis Ūkio, Finansų, Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijų, taip pat SVV tarybos pastangomis padaryti labai teisingi sprendimai, kurie iš tikrųjų palengvina pirmuosius verslo metus. Žmonės nemokamai sužino, kaip pradėti verslą, kaip vesti apskaitą, kaip priimti žmogų. Mano nuomone, 50 valandų nemokamos informacijos pirmą sykį kuriančiam verslą žmogui yra labai reikalingos ir naudingos. Antras dalykas – savivaldybės, kurios turi smulkiojo verslo rėmimo fondus, kompensuoja 80% įmonės steigimo išlaidų. Trečias dalykas – lengvatinės paskolos per kredito unijas. Ta paskola – ne panacėja, bet galima užsikabinti, kai nereikia mokėti didžiulių palūkanų. Juk į pradedantį verslininką bankai žiūri kaip į paskutinį kvailį. Tik koks naujokas praveria banko duris, dar nespėjęs įžengti, išgirsta iš bankininkų: spruk iš čia kuo toliau.
***
Interviu skelbtas liepos 4 d. dienraščio „Verslo žinios” rubrikoje smulkiajam ir vidutiniam verslui „Mano verslas”.