2013.04.06, 18:16
Sukurti sėkmingą prekybos verslą labai padeda tradicijos ir puikiai pasirinkta vieta. Jei pavyksta šiuos dalykus suderinti, klientai parduotuvės neaplenkia daugelį metų.
Puikus to pavyzdys yra Šiaulių rajono Gudelių kaime įsikūrusi UAB „Gudelių duona“, per kelerius metrus nuo judraus plento turinti ir kepyklą, ir duonos bei konditerijos gaminių parduotuvėlę. Kepykla ir jos kepinių parduotuvė stovi maždaug pusiaukelėje tarp Šiaulių ir Radviliškio.
Neįprastoje vietoje įsikūrusi kepykla savo populiarumu gerokai lenkia didžiųjų miestų centruose esančias kepyklėles.
„Žmonės čia stabteli iš įpročio. Jau daugelį metų šioje vietoje pardavinėjama duona, tad jie jaučia sentimentų. Jei prieš dešimt metų ar dar seniau pirko čia duoną, o važiuoja šiuo keliu gana retai, tai ir stabteli tradiciškai. Žinoma, jie patenkinti ir kepinių kokybe“, – sako Kęstutis Nesavas, UAB „Gudelių duona“ vadovas.
Šiaulių rajono bendrovėje šiuo metu dirba 22 darbuotojai. Beveik visi jie yra aplinkiniuose kaimeliuose gyvenantys žmonės.
„Vietiniai patys duoną iš mūsų ir perka, ir čia dirba. Kaimo žmonės supranta apie duonos kepimo subtilybes“, – aiškina p. Nesavas.
Padeda tradicija
„Gudelių duona“ kaimišką duoną ir pyragus pakelėje pradėjo kepti prieš keturiolika metų, tad dažniau šiuo keliu važinėjantys žmonės ją puikiai žino. Tiesa, sėkmingam verslui pamatas paklotas buvo dar seniau. Toje pačioje vietoje duoną anksčiau kepė ir ja prekiavo gretimo kaimo ūkininkai.
„Anksčiau šioje vietoje duoną pardavinėdavo Vėgėlių kaimo ūkininkai, vėliau viską įsigijome mes. Tuo metu čia buvo kepama vos kelių rūšių duona, tačiau žmonės dar nuo tada atsimena krautuvėlę ir stoja, nors dabar viskas gerokai pasikeitę, kur kas daugiau gaminių, sutvarkyta aplinka“, – dėsto p. Nesavas.
Viena pagrindinių prekybos verslo taisyklių – gera vieta, kurioje lankosi daug žmonių. Paprastai parduotuvės tokių vietų ieško miestų centruose ar senamiesčiuose. Duonos kepėjų pasirinkta vieta, nors ir nėra tradicinė, pagrindinę taisyklę atitinka – eismas keliu gana didelis.
„Turėti parduotuvę prie kelio yra mūsų stiprybė. Kitos tokios vietos, kad prie judraus kelio būtų įsikūrusi ir kepykla, ir parduotuvė, aš nežinau. O keliaujantiems žmonėms patinka sustoti įsigyti ką nors skanaus“, – dėsto pašnekovas.
Tiesa, praėjusiais metais padaryta kelio tarp Šiaulių ir Radviliškio rekonstrukcija verslininkams gerokais sumaišė kortas. Iki tol klientai į parduotuvę pasukti galėdavo iš bet kurios krypties, kokia važiuoja, kelią paplatinus ir paženklinus skiriamąja juosta parduotuvę aplankyti gali tik važiuojantys Radviliškio kryptimi.
„Verslą tai paveikė labai smarkiai. Galima sakyti, klientų srautą sumažino perpus. Tiesiant kelią mūsų niekas nė girdėti nenorėjo, kai piktinomės dėl galimų nuostolių“, – kalba p. Nesavas.
Klientų neapgausi
Ponas Nesavas įsitikinęs, kad duoną žmonės perka ne tik dėl to, kad kepyklos parduotuvė įsikūrusi pakelėje. Jo teigimu, klientai vertina pagal senąsias tradicijas keptus gaminius.
„Jei žmonėms mūsų kepta duona būtų neskani, tai jie čia negrįžtų ir nestotų kaskart važiuodami pro šalį. Vadinasi, jie yra pa tenkinti tuo, ką pas mus įsigyja. Stengiamės gaminti tik pačios aukščiausios kokybės duoną, kepame ją pagal senovinius receptus, be jokios chemijos. Žmonių šiais laikais neapgausi. Jei nepatiks, tai nepirks“, – dėsto kepyklos vadovas.
Jo teigimu, pati populiariausia jau nuo senų laikų yra paprasčiausia juoda duona, taip pat perkami ir sausainiai.
„Žinau, kad pas mus pirktą juodą duoną žmonės mėgsta ir lauktuvių į užsienį išvežti, mat ten tokios negausi. Ji laikosi ilgiausiai, tad galima nebijoti, kad po dviejų dienų jau bus nebevalgoma. Beje, ji ir be jokios chemijos gali dešimt dienų be vargo išstovėti. Kepame iš specialaus ruginio raugo, jo receptą žmonės išsaugojo nuo senų laikų, specialioje malkomis kūrenamoje krosnyje“, – tikina pašnekovas.
Verslininkas sako, kad labai skųstis uždarbiu negali, nors jis pastaruoju metu labai smarkiai svyruoja.
„Nėra taip, kad visada parduotume stabiliai. Vieną mėnesį seksi geriau, kitą blogiau. Dėl to bandome pradėti prekiauti ir didesniuose miestuose, ten į parduotuves vežame savo kepinius“, – teigia p. Nesavas.