Tradicinė plėtra – filialų tinklas

2013.12.28, 11:21

Sėkmingai viename mieste sukūrus verslą, po kurio laiko neišvengiamai kyla minčių apie plėtrą. Gali būti įvairių būdų: pradėti prekybą internete, ieškoti naujų verslo nišų, žengti į užsienį. Tačiau vienas dažniausių plėtros būdų – bandymas sėkmę su tuo pačiu verslu pakartoti kitame mieste.

Daugelis smulkiųjų verslų savininkų iš nedidelių miestelių svajoja apie plėtrą į didžiuosius šalies miestus, ypač sostinę. Tačiau yra ir tokių, kurie įmones ima kurti išsikėlę iš didmiesčių arba juose sukurtus verslus vėliau kelia į provinciją.

Mažuose miestuose ūgtelėjusioms įmonėms ima darytis pernelyg seklu: trūksta klientų, maža jų perkamoji galia, todėl jos ima dairytis plačiau. Kitos elgiasi atvirkščiai: sudominusios miestų pirkėjus, savo apyvartą didina mažų miestelių sąskaita, juolab kad ir konkurencija čia būna mažesnė, lengviau sudominti klientus.

Domina regionai

Tradicinei plėtrai, kai nuolat investuojama į parduotuvių tinklo plėtimą, daug dėmesio skirianti Klaipėdos UAB „Rudugys“ didžiuosiuose miestuose vis dar plečiasi, tačiau parduotuvių čia turi gana daug. Vis dėlto Vita Balčiūnienė, įmonės direktorė, teigia, kad didžiausią dėmesį įmonė skiria plėtrai į regionus.



Vita Balčiūnienė, aliejais, prieskoniais prekiaujančios Klaipėdos UAB “Rudugys” direktorė.
Nuotrauka: Algimanto Kalvaičio

„Daugelyje jų dar nėra specializuotų parduotuvių. Todėl, kai ten atidarome krautuvėlę, susidomėjimas iš tiesų didelis“, – kalba įmonės direktorė. Vien atidaryti parduotuvę didesniuose miestuose, anot jos, nepakanka. Verslininkė teigia, kad svarbiausia tokiu atveju įsikurti ten, kur nuolat lankosi daug žmonių – potencialių klientų.

Šios įmonės labai maža nepavadinsi – visą Lietuvą yra apraizgęs 27 parduotuvių tinklas.

Kur kas atsargesnės plėtros taktiką yra pasirinkusi Mažeikių UAB „Piropas“. 3 parduotuves savo mieste valdanti įmonė plėstis taip pat pabandė, tačiau tam pasirinko vos už pusšimčio kilometrų esantį Skuodą.

Šis miestas nėra aukso kasykla, tačiau plėstis į jį buvo paranku: netoli, tad verslą nesunku prižiūrėti, ne itin didelės investicijos, o rinka panaši, pažįstama.

Traukia sostinė

Žinoma, kur kas dažnesnė plėtra – iš miestų ir miestelių į Vilnių. Sostinę daugelis regioninių įmonių, ypač neeksportuojančių, laiko savo svajonių rinka. Tai natūralu: vartojimas Vilniuje yra aukštesnis, pačių vartotojų kelis kartus daugiau, ir nors verslą išlaikyti brangiau, produktų kainos čia taip pat gerokai didesnės.

Štai Šilutės UAB „7 Ievos namai“ parduotuvės šiame miestelyje nė neturi, savo produktais prekiauja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, turi atstovus dar keliuose miestuose.

„Mes – juk verslininkai, tad skaičiuojame, kur ir kaip pelningiausia prekiauti. Anksčiau turėjome prekyvietę ir Šilutėje, tačiau jos išlaikyti neapsimokėjo“, – teigia Valdas Jonaitis, įmonės direktorius.

Panašiai pasielgė ir Marijampolės UAB „Sauteka“, Vilniuje ir Kaune teikianti vaikų taksi paslaugą. Kaune veiklą pradėjusi įmonė netrukus nusprendė plėstis į Vilnių, kuriame gyvena daugiausia aukštesnes pajamas turinčių žmonių – tikslinių įmonės klientų.

Klaipėdoje picų kepimo verslą pradėjusi „Pizzaland“ komanda taip pat nusprendė žengti į sostinę.

„Žinoma, iš karto žengti tokį didelį žingsnį iš Klaipėdos yra rizikinga, tačiau skaičiavome verslo galimybes. Pastaruoju metu jau jautėmės išaugę iš picerijų ant ratų marškinių, norėjosi verslą plėsti, stiprėti. Verslą Vilniuje kurti yra gerokai brangiau, tad ir kainos picerijoje didesnės nei Klaipėdoje. Kita vertus, vilniečiai picoms linkę išleisti daugiau pinigų nei klaipėdiečiai“, – „Mano verslui“ yra sakęs Gediminas Petrikas, picerijų savininkas.



Straipsnis publikuotas dienraštyje “Verslo žinios”.