2013.12.17, 13:53
Kada prasideda kūrybinis procesas, Edmundas Unguraitis, stiklo dailininkas ir privačios galerijos Kauno senamiestyje savininkas, nesunkiai atsakytų, tačiau ribą tarp šios širdžiai mielos veiklos ir verslo nubrėžti sudėtingiau.
„Sugebu viską suderinti – ir meną, ir verslą. Labai svarbu, kad stiklo kūrinys, kurį parduodi, tau artimas, žinai, kaip jis gimsta, suvoki visus technologinius niuansus. Galerijoje tik maža dalis mano darbų, visa kita – kolegų kūriniai ir kiti stiklo gaminiai“, – sako pašnekovas.
„Stiklioriai“ – taip vieni kitus vadina stiklo dailininkai, pūtėjai, kurių gretos – tarsi didelė draugiška šeima. Jos nariu, galima sakyti, atsitiktinai tapo iš Kybartų kilęs p. Unguraitis. Į tuometiniame dailės technikume Kaune buvusias stiklo meistro studijas jis stojo, nes esą buvo nesudėtinga išlaikyti stojamuosius egzaminus. Tiesa, piešė kybartiškis nuo vaikystės.
Susipažinęs su unikaliu stiklo gimimo procesu – ši masė lydoma 1.430 laipsnių temperatūroje – p. Unguraitis gilino žinias Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Įgijęs stiklo dailininko profesiją, įsidarbino tuometiniame Aleksoto stiklo fabrike Kaune, pakilo iki vyriausiojo dailininko pareigų.
Tapo direktoriumi
Posūkis į verslą buvo tuomet, kai fabriko vadovai nusprendė įkurti uždarąją akcinę bendrovę, kuri įdarbintų stiklo pūtėjus ir šie turėtų kur įgyvendinti ir meninius savo sumanymus. Ponas Unguraitis buvo paskirtas vadovauti vadinamajai stiklo fabriko studijai.
Stiklo dailininkas prisimena, kaip pagal jo eskizus pieštas ašaros, vilnies, gėlės formos vazas Kauno studija gamino su garsiuoju prekių ženklu „Bohemia“. Užsienio rinkų užsakymus veiklus dailininkas savo vadovaujamai fabriko valdomai stiklo studijai sužvejodavo parodose. Vienu metu p. Unguraičio vadovaujamoje įmonėje dirbo 150 darbuotojų.
Lietuvai įstojus į ES, stiklo pūtėjai, be kurių neįmanoma organizuoti studijos darbo, pradėjo masiškai emigruoti, be to, parduotuvių lentynas užplūdo pigi kiniška stiklo produkcija. Tuomet „stiklioriui“ gimė mintis, kad dabar pats laikas pradėti savo verslą: atidaryti nedidelę galeriją, kurioje būtų prekiaujama meniniu stiklu ir pigesne, tačiau kokybiška produkcija.
Tvirčiau už sutartį
Impulsyvaus apsisprendimo nedirbti samdomo darbo pagautas p. Unguraitis sėdo į automobilį, nuvažiavo į Kauno senamiestį, eidamas pagrindine Vilniaus gatve ant vienų durų pamatė užrašą „Išnuomojama“, paskambino nurodytu telefonu ir netrukus šioje vietoje atidarė savo vardo stiklo galeriją. Nuo 2005 m. veiklą jis vykdo turėdamas individualios veiklos pažymėjimą.
Gerai tarp „stikliorių“ žinomam p. Unguraičiui nebuvo sunku su kolegomis sutarti dėl prekybos jų kūriniais. Taip pat savo darbus galerijoje Kaune davė prekiauti parodoje Vokietijoje sutikti meninio stiklo kūrėjai. „Pradinės investicijos buvo minimalios: nuoma, lentynų gamyba, buhalterės, pardavėjos konsultantės samdymas. Tarp „stikliorių“ aukščiau visų sutarčių yra garbės žodis, todėl jie mano galerijai darbus davė konsignacijos pagrindais“, – teigia Edmundo Unguraičio stiklo galerijos savininkas.
Stiklius be stiklo
Devintus metus veikiančioje galerijoje prekiaujama Lietuvos ir užsienio menininkų stiklo kūriniais, pigesne kokybiška produkcija. Pasak p. Unguraičio, jo galerijos klientai yra ir privatūs pirkėjai, kurie čia ieško dovanų, ir įmonės, kurios iš jo užsako pagaminti apdovanojimus, suvenyrus, verslo dovanas, sportinius prizus. Gavus įmonių ar įstaigų užsakymą, p. Unguraitis griebiasi pieštuko – sukuria būsimo stiklo gaminio eskizą ir pagal jam pagaminti būtiną technologiją užsako šias paslaugas iš Lietuvos ar užsienio – Švedijos, Čekijos ar Lenkijos – gamintojų.
Paklaustas, kokie stiklo gaminiai dominuoja galerijos perkamiausiųjų sąraše, p. Unguraitis nurodo visoms progoms tinkamus dovanoti angelus, abstrakčias figūras.
„Jau esame pasirengę Kalėdų dovanų karštligei – pas mus jau gausu stiklinių arklių (ateinantys metai pagal kinų kalendorių yra Arklio metai – VŽ). Taip pat galerijoje yra moterų mėgstamų kvepalinių, porinių figūrėlių, meniškų vazų – visokiam skoniui, pagal įvairią kišenę“, – kalba verslininkas menininkas. Parimęs prie stiklinių žibančių kūrinių, p. Unguraitis juokiasi esąs batsiuvys be batų. „Prieš keletą metų namuose buvo šventė, o aš neturėjau net kur gėlių sumerkti. Tai paėmiau iš galerijos vazų, nuo tada jos ir liko. Mano namuose meninio stiklo mažai, todėl savo galerijoje akį iki soties paganau“, – pasakoja jis.