2013.03.30, 12:10
Norint pradėti savo verslą, nereikia didelių investicijų, pakanka turėti kelias šimtines kišenėje ir išmanyti amatą. Drabužių parduotuvės įkūrėja Evelina Puzelevičiūtė sako, kad po dvejų metų darbo nespėja įvykdyti visų užsakymų, todėl galvoja apie plėtrą – ieškos darbuotojų.
„Dirbti sau paskatino paprasta priežastis. Mano kurtais drabužiais prekiavo viena parduotuvė, netikėtai jai bankrutavus, likau be pajamų šaltinio. Tada pagalvojau, kad sulaukiau palankaus meto imtis savo verslo“, – verslo pradžią prieš beveik dvejus metus prisimena p. Puzelevičiūtė, parduotuvės „Kitokie daiktai“ įkūrėja ir savininkė.
Investuoti nereikėjo
Nusprendus Vilniuje atidaryti parduotuvę, pirmiausia reikėjo rasti tinkamas patalpas veiklai.
Evelina Puzelevičiūtė, drabužių parduotuvės “Kitokie daiktai” savininkė ir įkūrėja. „Patalpų ieškojau ir vaikštinėdama sostinės senamiestyje, ir skelbimuose. Šv. Stepono gatvė buvo priimtina dėl dėkingos vietos ir nuomos kainos. Senamiestyje kainos 3–4 kartus didesnės. Bet nuo Šv. Stepono gatvės iki Rotušės galima nueiti per 5 min. Todėl nusprendžiau kurtis čia ir neišlaidauti“, – pasakoja pašnekovė, kodėl pasirinko truputį atokesnę gatvę parduotuvei.
40 kv. m patalpose veikia ne tik parduotuvė, bet ir siuvykla. Nuoma be komunalinių mokesčių atsieina 800 Lt.
„Didelių investicijų verslo pradžiai nereikėjo. Patalpų neremontavau. Siuvimo mašiną, kitus darbo įrankius turėjau, medžiagų taip pat. Be to, pirmąją nuomą sumokėti turėjau tik padirbusi mėnesį“, – paaiškina p. Puzelevičiūtė.
Per dvejus darbo metus išsikristalizavo verslo kryptis. Anksčiau p. Puzelevičiūtė planavo siūti tik pagal užsakymus, tačiau pradėjusi dirbti suprato, kad klientai nori pamatyti, pasimatuoti gatavus drabužius.
„Siūti tik pagal užsakymus nebuvo pati geriausia idėja. Kai parduotuvėje yra konkrečių drabužių modelių, klientas pasimatuoja norimą drabužį, jei netinka dydis, galiu čia pat pataisyti. Labai sunku, kai ateina klientas, nežinantis, kokio drabužio nori, o aš turiu sugalvoti ir įgyvendinti. Pastebėjau, kad klientams patinka, kai parduotuvėje jau yra gatavų drabužių, nes juk ne visi mėgsta siūdintis“, – pasakoja p. Puzelevičiūtė.
Parduotuvės asortimentas plėtėsi, nes klientai norėjo vis daugiau prekių.
„Pavyzdžiui, klientai pastebi mano vilkimą suknelę ar aksesuarą ir klausia, kur pirkau. Tada panašių daiktų atsirado ir parduotuvėje“, – kalba pašnekovė ir priduria, kad jau laikas galvoti apie papildomas rankas, nes dirbant vienai nebegali plėsti verslo.
„Norėčiau daugiau pasiūti, tačiau dirbu viena ir fiziškai negaliu sukurti daugiau drabužių. Klientų daugėja, bet drabužių daugiau pasiūlyti negaliu. Todėl ketinu ieškoti siuvėjos, kuri dirbtų kartu. Aišku, norisi, kad žmogus dirbtų kokybiškai, taigi paieškos užtrunka“, – planais dalijasi verslininkė.
Į konkurenciją parduotuvės įkūrėja žvelgia ramiai. Ji įsitikinusi, kad klientas pas drabužių kūrėją eina ne tik dėl to, kad reikia naujo sijono ar palaidinės, o todėl kad vertina konkretaus autoriaus stilių.
Stebina kainos
Klientų stygiaus p. Puzelevičiūtė nejaučia, nors reklamai neišleido nė lito.
„Dabar pagalvoju, kad vertėtų pasireklamuoti. Aišku, pirmiausia tam reikia sukaupti lėšų. Kita vertus, galvoju, kol dirbu viena be padėjėjos, reklamuotis nėra tikslinga, nes daug didesnių užsakymų negalėčiau atlikti fiziškai, – kalba verslininkė ir prisipažįsta, kad reklamos iš lūpų į lūpas kol kas užtenka. – Būna, ateina moteris, neseniai mano parduotuvėje įsigijusi drabužį, ir atsiveda draugę. Arba naujos klientės klausiu, kaip sužinojo apie mus, šį prisipažįsta, kad susižavėjo draugės suknele, todėl atėjo čia.“
Ponia Puzelevičiūtė bendradarbiauja ir su kitomis parduotuvėmis, jose galima įsigyti jos kurtų drabužių.
Užsakymų kiekio p. Puzelevičiūtė prognozuoti negali – kartais klientai užsako keletą drabužių per savaitę, kartais nė vieno. Kai nėra individualių užsakymų, tada naujais gaminiais papildomas parduotuvės asortimentas.
„Kadangi parduotuvė yra ir dirbtuvės, kartais klientai pamato dar tik siuvamą drabužį ir jį užsisako. Tada laukia, kol pasiūsiu“, – pasakoja parduotuvės savininkė.
Pašnekovė teigia, kad uždirbamų lėšų pakanka. Kartais klientai pastebi, kad kainos mažokos.
„Kažkodėl žmonėms atrodo, kad autoriniai drabužiai turi kainuoti labai daug. Būna, kad klientai žvilgteli į suknelės kainą ir paklausia, ar vieno nulio nepamiršau prirašyti“, – šypsodamasi pasakoja p. Puzelevičiūtė.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.