2012.10.05, 17:28
Netinkama verslo aplinka, teigiamos nuostatos trūkumas, per geras gyvenimas, globali rinka – tokie nurodomi trukdžiai jaunimui Lietuvoje tapti versliais. Tuo pačiu teigiama, kad pasitelkus praktiką, žinias ir švietimą galima išugdyti jaunimo verslumą.
Apie tai kalbėta šią savaitę Vilniaus universitete vykusioje diskusijoje „Jaunimo nedarbas – politikų, verslininkų ar paties jaunimo problema?“ Renginys įvyko kaip jaunimo verslumo ugdymo projekto „CREAzone“ dalis. Pateikiame keletą minčių iš pokalbio.
Ilja Malkinas, „CREAzone“ organizatorius, diskusijoje teigė, kad, jeigu jaunas žmogus yra teigiamai nusiteikęs verslo, darbo atžvilgiu, nori išnaudoti esamus išteklius, jau yra tikimybė, kad jis bus sėkmingas.
Jaunimo sėkmė darbo rinkoje priklauso nuo kelių kertinių dalykų: teigiamos jaunimo nuostatos, žinių, įgūdžių ir kompetencijos, patirties bei palankios verslo aplinkos šalyje, teigia p. Malkinas.
Savo ruožtu kita diskusijos dalyvė Silvinija Simonaitytė, Jaunimo verslo klubo (JVL) atstovė, sako, kad jaunimui trūksta patirties, kurios nei universitetas, nei mokykla nesuteikia. O pačia didžiausia problema šiandien laiko teigiamų nuostatų trūkumą:
„Ateina jaunas žmogus. Sakome, kad padėsime: duosime žinių, resursų, bandyk savo mintis realizuoti. Ir kuo tai baigiasi: kartais patempiame ir realizuoja tas mintis, po to ateina ir sako „realizavau, pradėjau verslą ir dabar turiu didelį minusą. Sakėte, kad viskas bus gerai“. Atsiranda nusivylimas, nuostata: daugiau nedarysiu jokio verslo, kraunuosi lagaminus ir važiuoju į oro uostą“, – patirtimi dalinasi p. Simonaitytė.
Jai pritaria Daumantas Mikučionis, kavinių tinklo „Coffee Inn“ valdybos pirmininkas. Anot jo, šiandien jaunimas yra pasyvus, o to priežastis yra per geras gyvenimas:
„Pasigendame paprasto dalyko iš jaunų žmonių – tai teigiamos nuostatos. Kad jos nebuvimas yra sovietinis paveldas, negaliu sutikti, nes dabartinis jaunimas jau gimė laisvoje Lietuvoje. Aš priskirčiau kaltę pasyvumui. Jaunimo neaktyvumo priežastis yra per geras gyvenimas.“
Nuostatas lemia ir kelių šimtų metų genetinis paveldas, įsiterpia Larisa Belinskaja, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Verslo katedros docentė. Tačiau, anot jos, pasitelkiant švietimą, žinias ir praktiką galima ugdyti jaunimo verslumą.
„Tikrai visi atėję į verslo specialybę galbūt tikisi, kad jie bus labai sėkmingi ir uždirbs daug pinigų, tačiau tokių niekada nėra. Matau tai per pirmą paskaitą. Galbūt bus 50%, netgi iš tų, kurie neatrodo tokiais iš prigimties. Čia gal yra kažkoks genetinis paveldas, gal šimtų metų, kažkokie kultūriniai dalykai. Sovietinis paveldas čia ne prie ko. Bet ugdyti verslumą tikrai galima: ir per praktikas, ir per žinias, ir per švietimą“, – sako p. Belinskaja.
Šiandieninis jaunimas turi mažiau entuziazmo ir motyvacijos nei prieš dvidešimt metų, pavyzdžiui, 1992-1994 m., kai verslumo šalyje nestigo. Viena iš priežasčių gali būti didelių verslų susikūrimas, mano Valdas Sutkus, Verslo konfederacijos prezidentas.
„Galbūt to entuziazmo sumažėjo dėl to, kad įsisteigė tokie verslai kaip „Omnitel“, ir jaunas žmogus, kuris dabar baigs pavasarį universitetą, žiūri į poną Zabulį (Antanas Zabulis, „Omnitel“ prezidentas – VŽ) ir sako „aš turbūt niekada nesukursiu „Omnitel“ ir turbūt pas poną Zabulį darbuotojų pilna, aš galiu gauti tik grindis pašluoti pas jį nuėjęs“, – dėsto p. Sutkus.
Savo ruožtu Nerija Putinaitė, Švietimo ir mokslo viceministrė, teigia, kad Lietuvoje jaunimui trūksta užsispyrimo ir „norų kultūros“:
„Gal čia bendras lietuvių bruožas. Galima lyginti su kitomis tautomis, bet man pakako kelias dienas pabūti Izraelyje ir aš supratau, kad čia yra kažkoks sisteminis charakterių prigimties skirtumas. Mes nenorime norėti. Ir iš jaunimo tai jaučiasi. Jeigu pavyks krize pasinaudoti ir bus išugdytas tam tikras segmentas jaunų žmonių, kurie eina per verslumo projektus, kurie įsijungia į tas veiklas, mes turėsime didžiulę pridėtinę krizės vertę.“
Šiandieninei situacijai įtakos turi ir globali rinka, lemianti jaunimui platesnį darbo pasirinkimo spektrą, teigia p. Belinskaja. Jai pritaria ir diskusijoje dalyvavęs p. Zabulis. Anot jo, šiandien vyksta tektoninis lūžis, kai susiduria skirtingos XX ir XXI a. kartos: šalies verslas, būtent didelės įmonės, gyvena XX a., o šiandieninis jaunimas jau yra XXI a., išsiskiriantis globalesniu mąstymu ir galimybėmis.