2012.06.17, 10:37
Ar rizikuotumėte Vilniaus pakraštyje be menkiausios reklamos atidaryti brangių itališkų makaronų gamybos cechą ir parduotuvėlę? Bendrovę „Pasta Pasta“ įkūrusi Oksana Rokaševič surizikavo ir bent kol kas džiaugiasi po truputį augančiu šviežių makaronų verslu.
Keliose įmonėse samdomąja darbuotoja dirbusi moteris po paskutinės darbovietės bankroto nusprendė pati imtis verslo. Svarbiausią verslo sudedamąją dalį – idėją – Oksana jau buvo subrandinusi, trūko tik pinigų.
Pradžia – internete
„Kadangi pinigų verslui pradėti neturėjau, pirmiausia gerai išsistudijavau visas įmanomas galimybes gauti paskolą. Iš karto buvau nusprendusi nerizikuoti jokiu šeimos turtu, nieko neužstatyti. Kai pradedi ieškoti paramos, atrodo, kad variantų yra labai daug. Tačiau šiandien galiu pasakyti, kad iš visos gausybės man tiko vienintelis. Tiksliau, ne tiek man tiko, o kiek aš kitiems netikau dėl vienokių ar kitokių priežasčių. O ieškojimas labai paprastas ir visiems prieinamas – tiesiog įvedi interneto paieškos langeliuose raktažodžius ir skaitai, informacija yra ne viename puslapyje“, – apie pirmuosius šeimos verslo žingsnius pasakoja O.Rokaševič, galiausiai ji pasinaudojo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ paskola pagal programą „Verslumo skatinimas“.
Jauna verslininkė sako bandžiusi paskolą gauti ir per bankus, tačiau šių reikalavimai naujam nedideliam verslui – negailestingi.
„Sunkiausia paskolą verslui gauti iš bankų. Bankininkai į pradedančiuosius verslininkus žiūri labai įtariai, jų veikla jiems atrodo pernelyg rizikinga. Keli bankai man iš karto pasakė, kad toks verslas jiems per smulkus, kad jie remia tik gerokai stambesnes įmones. Kreipiausi ir į savivaldybę. Tikėjausi, kad turėtų vykti koks nors konkursas ar programa, kad paskatintų miesto verslą. Vieną pasiūlymą iš savivaldybės gavau, bet netrukus paaiškėjo, kad tas konkursas pasibaigęs prieš metus. Taip verslas ir remiamas. O juk iš esmės tik ir tereikia mažos paskatos, kad verslas pradėtų vystytis. Žinoma, nėra lengva, tačiau ir Lietuvoje tikrai įmanoma sukurti verslą ir jį sėkmingai plėtoti. Jaunų verslininkų trūksta tik dėl to, kad jie neturi lėšų žengti pirmuosius žingsnius“, – savo nuomonę dėsto p. Rokaševič.
Pagal planą
Ponia Rokaševič sako kol kas iš savo verslo uždirbanti lygiai tiek, kiek buvo planuota, kai rašė verslo planą, tačiau numatytos sąnaudos skiriasi net kelis kartus.
„Prieš pusmetį už kiaušinį mokėjome 20 ct, o dabar -– jau du kartus daugiau. Nieko negali tiksliai apskaičiuoti. Man patarinėję verslininkai rengiant verslo planą visur siūlė rašyti didesnius skaičius nei man norėjosi. Ir iš tiesų viskas kainuoja kur kas daugiau nei iš pradžių gali pamanyti“, – dėsto pašnekovė.
Norėdama sostinėje gaminti itališkus makaronus Oksana turėjo iš Italijos verslininkų užsisakyti specialią mašiną ir rasti miltus tiekiančius partnerius. Anot jos, Lietuvoje kol kas kokybiškiems makaronams daryti tinkamų miltų niekas negamina.
O. Rokačevič tvirtina, kad jaunam verslininkui pagundų paslysti netrūksta už kiekvieno kampo. Ypač tuomet, kai tavimi pradeda domėtis didžiosios kompanijos.
„Viename dideliame prekybos centre jau esame įsikūrę, turime ten ir savo darbuotojų. Vilioja ir kitas prekybos centras, tačiau jo sąlygos yra labai griežtos, įsipareigojimai milžiniški. Žinoma, labai norisi augti kuo sparčiau, tačiau kiekvieną žingsnį tenka labai gerai apgalvoti, nepaskubėti ir nepadaryti klaidos. Pirma reikia įvertinti, ką iš tiesų gali padaryti, o ko ne. Jei įsipareigosi, bet neturėsi galimybių viską įvykdyti, tai tiek naudos iš to it tebus. Mano pagrindinis patarimas pradedantiesiems verslininkams toks ir būtų – neįsipareigokite tiek, kad vėliau negalėtumėte įvykdyti. Rizika turi būti tokia, kad priverstų pasitempti, o ne bankrutuoti“, – pataria verslininkė.
***
Sėkmės receptas
Išsistudijuokite visas įmanomas programas, pagal kurias skiriama parama naujam verslui, ir pasirinkite palankiausią. Jei nepavyksta, tobulinkite verslo planą ir bandykite dar kartą.
Neskubėkite keltis į miesto centrą ir reklamuotis, kol neturite pagaminę kokybiško produkto.
Neįsipareigokite daryti to, ko neturite pajėgų įvykdyti.
Pasinaudokite galimybėmis į darbą priimti studentų, vyresnio amžiaus žmonių ar negalią turinčių darbuotojų, kuriuos dotuoja valstybė. Ir jiems padarysite gerą darbą, ir jums bus naudinga.
***
Tekstas skelbtas birželio 4 d. dienraščio „Verslo žinios“ rubrikoje smulkiajam ir vidutiniam verslui „Mano verslas“.