2013.02.03, 07:38
Tarp Norvegijos ir Lietuvos – tokia Dariaus Dimšos, UAB „Norveglit“ vadovo ir akcininko, beveik 8 metus trunkančios veiklos kasdienybė. Ne vienus metus ragavęs užsienietiškos duonos, lietuvis dabar pats darbo jėga iš Lietuvos aprūpina Norvegijos pramonės įmones. Jis sako, kad tokia veikla neskatina emigracijos, priešingai – leidžia mūsų piliečiams gyventi ir kurti gerovę Lietuvoje.
UAB „Norveglit“ yra „Verslo žinių“ organizuojamo konkurso „Gazelė“ 2012 m. viena iš Klaipėdos apskrities lyderių. Kitaip nei daugelis lietuvius užsienyje įdarbinančių įmonių, bendrovė už įdarbinimą mokesčio neima, o visos bendrovės pajamos – tai lietuvių darbuotojų atlygis ir papildoma marža už darbą Norvegijos mėsos fabrikuose, kuriuose lietuviai dirba išpjaustytojais, skerdikais, linijų operatoriais, darbų vykdytojais, ir kitose įmonėse, kur reikalinga pramoninio plovimo ir valymo paslauga.
„Mes veikiame kaip ir kitos įmonės, kurios samdo darbuotojus tam tikroms paslaugoms atlikti, kaip ir didelis prekybos centras, kuris samdo valymo paslaugų įmonę, ar panašiai. Žmonės noriai važiuoja į užsienį, nori ten dirbti ir užsidirbti, o gyventi nori Lietuvoje. Manau, kad taip mes kuriame socialinę gerovę“, – veiklos principą aiškina p. Dimša, ant kurio pečių gula atsakomybė už 300 žmonių. Pasak vadovo, darbuotojai samdomi terminuotajam 3 mėnesių laikotarpiui, o Lietuvoje atostogauja apie tris savaites. Toks darbo grafikas ir nuolatinė rotacija esą tenkina šeimas, kurios nenori emigruoti ar ilgam išsiskirti. Norvegijos fabrikuose nuolat dirba apie 40–200 „Norveglit“ žmonių, dar apie šimtą keičiasi.
Pasiūlė norvegai
Darius Dimša, UAB „Norveglit“ bendraturtis. Būdamas studentas, šilutiškis Darius Dimša ne kartą uždarbiavo Norvegijoje pas ūkininką. Sezoniniam darbui jis paskyrė trejus metus išvykdamas vasaromis. Ilgainiui su darbdaviu užsimezgęs ryšys ir pasitikėjimas savaime padiktavo verslo planą.
„Pasirodo, ūkininkas, kuriam dirbau, yra mėsos fabrikų koncerno vienas iš savininkų. Jiems reikėjo darbuotojų, nes fabrikų užsakymai ir apyvarta didėjo, išaugo atsakingų ir sąžiningų darbuotojų paklausa, todėl gavau pasiūlymą įkurti laikinojo įdarbinimo įmonę“, – veiklos pradžią prisimena p. Dimša.
2005 metais buvo įsteigta UAB „Norveglit“, kurios akcininkai – 4 norvegai ir p. Dimša. Jam pačiam teko ragauti įvairaus darbo mėsos fabrike, tam, kad vėliau galėtų mokyti ir kitus – tokia buvo akcininkų sąlyga. Paklaustas, kokia nauda iš to patiems fabrikų savininkams, juk jie darbuotojus galėtų samdyti tiesiogiai, ponas Dimša atsako, kad pagrindinė nauda norvegams – „nukritę“ administraciniai rūpesčiai.
„Kaip kitaip suorganizuoti 200 žmonių? Kaip juos atsivežti į Norvegiją, kaip paaiškinti darbo principus, jei skiria kalbos barjeras? Pačiam fabrikui tai būtų per didelė našta“, – tikina verslininkas. 4 fabrikuose, kurie sudaro apie 16% Norvegijos mėsos perdirbimo pramonės, dirbantys lietuviai yra įdarbinti UAB „Norveglit“, tačiau gauna norvegiškus atlyginimus, įmonė laikosi Norvegijos darbo įstatymų.
„Norveglit“ personalą Lietuvoje sudaro vos 4 darbuotojai – čia vis reziduojantis p. Dimša, dar viena vadovė, buhalteris ir vairuotojas. Šie žmonės rūpinasi lietuvių įdarbinimu Norvegijoje, atlyginimais, kelionėmis ir dokumentais, pildo ir gauna darbuotojams Norvegijos mokesčių mokėtojų korteles, moka darbdavio mokestį ir mokesčius už darbuotojus.
Augimo šuolis
„Mums reikia darbuotojų, kurie norėtų dirbti ir kurie stengtųsi. Per 8 darbo metus atsirado pasitikėjimas mumis, neturėjome jokių konfliktų su darbuotojais. Pastaruosius 1,5–2 metų labai daug emigrantų grįžta iš Airijos ir Anglijos ir jie pereina pas mus, nes gali ir nemažai uždirbti, ir ilgam nenutolti nuo šeimos“, – teigia p. Dimša.
Jo vadovaujamoje įmonėje dirba žmonių iš visos Lietuvos. Jų atlyginimai, lėktuvų bilietai, mokesčiai ir kt. išlaidos sudaro daugiausia veiklos sąnaudų, tačiau darbuotojų poreikis nuo bendrovės veiklos pradžios gerokai išaugo, tai lėmė ir įmonės apyvartos šuolius, per 4 pastaruosius metus jie pasiekė daugiau nei 360%.
„Augimą lėmė keli dalykai. Pirmiausia, augo pačių fabrikų užsakymai ir apyvarta, todėl išaugo darbo jėgos poreikis. Be to, mums pavyko nukonkuruoti kitas firmas ir gauti daugiau darbuotojų. Tai pasiekėme paprastais dalykais – laiku mokamais atlyginimais, atsakomybe, sąžiningu mokesčių mokėjimu“, – aiškina p. Dimša. Jis pabrėžia, kad šiame versle svarbiausia rasti patikimų ir gerų darbuotojų, kurie norėtų ne tik užsidirbti, bet ir dirbtų komandoje, o jausdami palaikymą ir bet kada galėdami tikėtis pagalbos siektų dirbti kokybiškai.
* * *
UAB „Norveglit“ pardavimo pajamos, mln. Lt
2008 m. – 4,9
2009 m. – 9,7
2010 m. – 15,4
2011 m. – 23,12
2012 m. – 25
2013 m. – 35 (prognozė)
Šaltinis: bendrovės duomenys
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.