2013.03.23, 11:44
Daugiau nei keturiasdešimt metų išskirtinę avalynę ir galanteriją kuriantis kaunietis Boleslovas Kazakevičius dėvi tik paties kurtus batus, todėl žvelgiant į šį meistrą posakis „batsiuvys – be batų“ praranda prasmę. Nors jo sukurti batai kainuoja ne vieną šimtą, tačiau užsakymų nestokojama.
Meistrui susikurti sau batus ir juos dėvėti yra garbės reikalas, kaipgi aš atrodysiu su masinės gamybos batais? Sunku save taip įsivaizduoti. Be to, ir anksčiau, ir dabar mėgstu „crazy“ stilių, o paties kurta avalynė mane iškart išskiria minioje“, – teigia Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro profesijos mokytojas, proginės avalynės ir galanterijos kūrėjas. Meistras teisus, sunku nepastebėti jo dėvimų batų su lakuotos odos ir raudonai dažytos stručio odos detalėmis.
Garantuoja savo pavarde
Darbas meistrą giria, sakoma apie puikius savo amato žinovus. Poną Kazakevičių giria jo klientai, kurie užsako sumodeliuoti ir pagaminti avalynės, rankinių, diržų, aksesuarų iš gyvatės, iguanos, krokodilo, stručio, rajos, eršketo ir kitokios odos. O rankų darbo kūrinių kokybę patvirtina prekės ženklas „BK“.
Nuolatiniais dizainerio klientais yra tapę daugelis aukštaūgių sportininkų su legendiniu žalgiriečiu Arvydu Saboniu, dabar vadovaujančiu Lietuvos krepšinio federacijai, priešakyje.
„Arvydo batų dydis 54, todėl rasti batus paprastose parduotuvėse jam yra neįmanoma, pas mane jis užsisako daug avalynės. Taip pat kuriu avalynę ir jo šeimos nariams, jo atžalos irgi „nesiskundžia“ mažais batų dydžiais“, – pasakoja p. Kazakevičius, pažįstamų dažnai vadinamas tiesiog „dėde Boliumi“.
Boleslovas Kazakevičius, Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro profesijos mokytojas.
Pas p. Kazakevičių vienetinę avalynę užsisako ir pramogų pasaulio atstovai, įmonių vadovai, kolekcijas kuriantys drabužių dizaineriai arba, kaip sako pašnekovas, tie, kurie tiesiog nori išsiskirti minioje. Žinoma, išskirtinumas kainuoja.
„Vienetiniai modeliai, sukurti konkrečiam žmogui, negali kainuoti pigiai. Juk tai meistro idėjos, jo darbas, pagaliau žaliavos. Natūrali oda nėra pigi, ypač, jei tai reto gyvūno ar žuvies, pvz. rajos, oda“, – dėsto avalynės žinovas.
Meistras pateikia palyginimą – jo nuo A iki Z sukurti moteriški aulinukai iš smauglio odos kainuoja 2.500 Lt, perkant „Versace“ prekės ženklo panašius aulinukus už juos gali tekti sumokėti ir iki 10.000 Lt. Moteriškų p. Kazakevičiaus kurtų batelių kaina gali siekti apie 450 Lt, vyriškos avalynės – 700 Lt.
Žaliavas meistrui tiekia verslininkai, kurie natūralių odų ar įvairių odų imitacijų atsigabena į Lietuvą per tarpininkus iš Europos, dažniausiai odos gaminamos Malaizijoje, Singapūre. Vienetinę avalynę meistras gali pagaminti ir per savaitę, tačiau dažniausiai procesas tęsiasi iki kelių savaičių, apie 70–80% jo klientų yra moterys.
Apie plėtrą negalvoja
Kaunietis save vadina savamoksliu, nėra baigęs jokių amato studijų, nėra išvystęs ir avalynės verslo.
„Aš ir dabar pagalvoju, man nereikia nei salono Vilniaus senamiestyje, nei švytinčių iškabų, aš dirbu ramiai, nuosekliai. Jau ir amžius ne toks, kad griebčiau paskolą ir nuomočiausi patalpas, samdyčiau darbuotojų. Klientai mane žino, turiu savo tinklalapį „BKavalyne.lt“, jie atvažiuoja pas mane iš įvairių šalies kampelių“, – sako pašnekovas. Rimtų konkurentų Lietuvos rinkoje p. Kazakevičius teigia neturįs: nemažai amatininkų eina lengvesniu keliu, kuria iš pigesnių medžiagų, iš brangesnių negali gaminti, nes neturi tokią avalynę galinčių įpirkti klientų.
Išskirtinės avalynės ir galanterijos kūrimą p. Kazakevičius išmaniai derina su pedagogine veikla Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre. Čia įrengtose nedidelėse patalpose p. Kazakevičius turi dirbtuves, kuriose gimsta vienetiniai batai, rankinės ar diržai, amato jis taip pat moko jaunuolius.
Puoselėjami milimetrai
Pirmuosius avalynės eskizus kūrybingas jaunuolis pradėjo piešti septyniolikos, o iš batsiuvio amato pašnekovas pradėjo pragyventi grįžęs iš sovietinės kariuomenės, kai Kaune siūdavo batus karininkams, šio amato mokėsi iš avalynės meistro. Vėliau pradėjo pats dirbti avalynės meistru Kauno dramos teatre, čia bedirbdamas įkūrė kooperatyvą, kuriame pradėjo kurti avalynę ir galanteriją pagal individualius užsakymus. Tuomet pirko reikiamų specialių įrankių, avalynės siuvimo mašiną „Singer“.
„Nuolat vis kokių nors įrankių pirkdavau, iš gautų pajamų investavau į įrangos įsigijimą, investicijų sumos nebuvo didelės“, – veiklos pradžią prisimena meistras. Taip pat p. Kazakevičius buvo įkūręs dirbtuves ir tuometiniame buitinio gyventojų aptarnavimo susivienijime „Juzė“ Kaune, o iš ten atkako į minėtą profesinio rengimo centrą.
„Nesu verslininkas, taip ir parašykite. Esu kūrėjas, kuris iš avalynės kūrimo nedaro verslo. Man ši veikla teikia didelį malonumą, tai mano pašaukimas“, – pabrėžia p. Kazakevičius.
Susimąstęs pašnekovas prasitaria, kad jam labiausiai nerimą kelia tai, jog neturi kam perduoti visų sukauptų žinių, nes „jaunuoliai dabar jau nebeturi tiek kantrybės, o kuriant vienetinę porą reikia išpuoselėti kiekvieną kvadratinį jos milimetrą, būtent milimetrą, o ne centimetrą“.