2013.03.11, 11:35
Alytiškiui vaikystės skanumynas pamėtėjo verslo idėją. Dabar Panevėžyje gyvenantis dzūkas ne tik pagal užsakymą kepa šimtalapius, bet ir sėkmingai juos pardavinėja įvairiose mugėse.
„Nuo vaikystės pats skaniausias pyragas – šimtalapis. Atsimenu, nė viena šventė neapsieidavo be šio skanumyno. Kai sugalvojau imtis šimtalapių kepimo verslo, supratau, kad ne viskas taip paprasta. Mat tradicinis totoriškas pyragas turi savo kepimo paslapčių. Šį saldumyną labai sunku iškepti. Tai tešla neiškyla, tai skonio trūksta. Galų gale iškepi ne pyragą, o paprastą batoną su aguonomis“, – papasakoja pagal individualios veiklos pažymėjimą dirbantis Šimtalapių kepyklėlės vadovas Linas Krunglevičius.
Alytiškis pyrago receptų ieškojo internete ir vis tobulino kepinį, kol iškepė tokį, kad galėjo siūlyti pirkėjams.
Mugėse dalyvauti naudinga
Kepyklą Panevėžyje verslininkas atidarė pernai lapkritį. Pyragų galima nusipirkti vietoje arba užsisakyti. Verslą p. Krunglevičius pradėjo savų lėšomis, iš banko nesiskolino. Kiek tiksliai investavo į verslą, p. Krunglevičius nenorėjo atskleisti, tačiau tikisi, kad per dvejus metus lėšos atsipirks.
Šimtalapius verslininkas kepa pats, o žmona tik padeda. Kepinių paklausa nemaža, todėl jau reikia papildomų darbo rankų.
„Supratome, kad dviese visko nebespėjame padaryti, todėl įdarbinome ir trečią žmogų. Ypač pagalbos reikia, kai ruošiamės mugėms. Tada reikia iškepti daug šimtalapių“, – kalba verslininkas.
Galvodamas, kur realizuoti produkciją, p. Krunglevičius nusprendė, kad verta dalyvauti įvairiose mugėse. Taip ir su potencialiais klientais susipažinti galima, ir kepinį pristatyti lengviau.
„Kai pradėjome važinėti į muges, iškart pajutome, kad padidėjo pardavimai“, – prisipažįsta verslininkas.
Su šypsena p. Krunglevičius prisimena, kai pirmą kartą teko dalyvauti mugėje. Tą kartą Panevėžio arenoje pirmą sykį šimtalapius pristatė pirkėjams.
„Bene didžiausia pamoka, kurią išmokome mugėje, – nebijoti. Iš pradžių buvo nedrąsu su žmonėmis bendrauti, savo produkciją pristatyti, apie šimtalapius pasakoti. Atsimenu, stovėjome nedrąsiai už prekystalio, žmonės eina pro šalį, o mes nedrįstame net pasiūlyti paragauti“, – pirmuosius žingsnius mugėje prisimena verslininkas.
Tačiau šiemet į Kaziuko mugę šimtalapių kepėjas vyko daug tvirčiau nusiteikęs ir pasitikėdamas savo jėgomis.
„Ir su žmonėms bendrauti smagu, ir pyrago pasiūlyti paragauti nesunku. Viskas buvo daug paprasčiau, palyginti su pirmąja muge. Mums Kaziuko mugė tikrai buvo sėkminga. Suskaičiavome visas išlaidas ir galime pasakyti, kad dalyvavimas atsipirko. Pardavėme visus šimtalapius, kuriuos buvome atsivežę. Galbūt net per mažai buvome išsikepę“, – sėkminga prekyba džiaugiasi verslininkas.
Nors p. Krunglevičius skaičiuoja, kad šimtalapių mugėje būtų pardavęs ir daugiau, tačiau objektyviai vertina pajėgumą.
„Neturime tiek pajėgumų, kad iškeptume labai daug šimtalapių. Juk gaminant šį pyragą reikia įdėti ne tik labai daug rankų darbo, bet ir laiko. Mugei ruošėmės visą savaitę. Į Vilnių atsivežėme apie 120 šimtalapių“, – kalba verslininkas.
Šimtalapių kepėjas atsikvėpti neturi kada, nes jau po kelių dienų prekiaus mugėje Kaune.
Laikosi autentiško recepto
Nors šimtalapių kepimo verslas dar tik palengva įsibėgėja, p. Krunglevičius planuoja, kad ateityje Šimtalapių kepyklėlė ne tik keps pyragus, bet ir siūlys klientams kavos ir gabalėlį šimtalapio.
Kiek šimtalapių iškeps per savaitę, priklauso nuo užsakymų skaičiaus. Vidutiniškai iškepama apie 20–30 pyragų per savaitę.
„Panevėžyje žmonėms dar tenka aiškinti, kas yra šimtalapis. Mat dažnas nelabai žino, koks tai pyragas. Pavyzdžiui, mano žmona nežinojo ir nebuvo skanavusi tokio saldumyno. Tačiau paragavusi labai pamėgo“, – pasakoja alytiškis p. Krunglevičius.
Panevėžyje, pasak verslininko, kol kas konkurentų nėra.
Šimtalapio kilogramas kainuoja 28–30 Lt.
„Šis pyragas nėra pigus. Nes produktai brangūs. Naudojame tik natūralius produktus: sviestą, kiaušinius, aguonas. Buvo pas mus atėję vadybininkų, kurie siūlė pirkti pieno miltelių, kiaušinių miltelių. Pasak jų, tokios sudėties gaminys būtų net tik pigesnis, bet ir ilgiau išliktų šviežias. Visgi atsisakėme tokio pasiūlymo, nes norime kepti autentišką pyragą iš natūralių produktų“, – aiškina Šimtalapių kepyklėlės savininkas.