2012.10.29, 15:22Atnaujinta20:56
Asta Šerėnaitė
Daugiausia balsų parlamento rinkimuose gavusios Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius neskuba ieškoti, kuo koalicijoje pakeisti prezidentės atmestą Darbo partijos kandidatūrą. Interviu „Verslo žinioms“ jis teigia, kad galutinius sprendimus partija priims tik sekmadienį. Tačiau laimėtojai jau rengia darbo grupes pirmiems pokyčiams analizuoti. Tarp tokių – ir energetikos projektai, ir mokesčių klausimai. (papildymai visame tekste)
Ar esate numatę alternatyvų, kas koalicijoje galėtų pakeisti prezidentės nepageidaujamą Darbo partiją? Ieškote kitų galimų partnerių?
Kol kas alternatyvų dar nesvarstėme ir tikrai galimų kitų partnerių neieškome. Gerbdami prezidentės pareikštą nuomonę, kol kas toliau kalbėsimės su koalicijos partneriais, aš juos informuosiu apie pokalbį su prezidente. O galutinį politinį sprendimą priimsime per partijos tarybos posėdį sekmadienį. Tada bus priimtas galutinis sprendimas ir apsisprendimas, kaip toliau dirbsime. Bet vieną galiu užtikrinti – jei ir būtų ši koalicija iš trijų jau numatytų partijų, Vyriausybėje tikrai nebūtų nė vieno nario, turinčio įtarimų, t. y. kaltinamo arba įtariamo, apie ką pastaruoju metu daug kalbama. Tą šiandien galiu garantuoti.
Kaip vertinate galimybę derėtis su Tėvynės sąjunga? Apie vadinamąją vaivorykštės koaliciją taip pat daug kalbama. Ar yra galimybė rasti bendrų taškų ir dirbti?
Tai labai sudėtingas klausimas. Aš matau tam tikrų grėsmių dirbant kartu ir valstybei, kaip demokratinei šaliai. Mes dar kol kas nesvarstome to varianto, bet jeigu tokia valdančioji dauguma būtų sudaryta ir valstybės valdymas nebūtų sėkmingas, gali atsirasti dar naujų populistinių partijų, kurios per kitus rinkimus gali sukelti didžiulę paniką visuomenėje. Kyla grėsmė, kad tradicinės partijos bus išbrauktos iš politinio žemėlapio. Be to, mūsų rinkėjai yra skirtingi, ir tie, kurie balsuoja už mus, tikriausiai, tikisi, kad bus kita valdančioji dauguma ir kitaip bus valdoma mūsų valstybė.
Bet kol nėra jokio politinio sprendimo, aš neturiu įgaliojimų neigti ar tvirtinti, nes mūsų partija – nėra vieno žmogaus partija, o politika yra derybų menas. Manau, kad po sekmadienio galima bus tvirtai atsakyti į šiuos klausimus.
Jau minėtas vienas iš kandidatų į užsienio reikalų ministro postą. Partija taip pat pažymi, kad sieks finansų ministro portfelio. Ką esate numatę į šias pareigas?
Kol kas luktelėkime. Yra tokių pokalbių, planų, bet šiandien dar nenorėčiau įvardinti pavardžių. Bet tikrai pirmiausia bus atsižvelgiama į gebėjimus, gali atsitikti net ir taip, kad tai bus žmogus ne iš politikų.
Kokių dar ministerijų Jūsų partija nenorėtų paleisti iš rankų?
Norėtųsi, kad kuo daugiau ministerijų priklausytų partijos dispozicijai, nes perspektyvoje yra daug ambicingų planų. Ir Teisingumo ministerija galėtų būti, mąstome ir apie Vidaus reikalų ministeriją. Šiuo metu visuomenės suformuota nuomonė apie teisėsaugos institucijas gana neigiama, o žmonės tikrai nori pokyčių ne tik ekonominėje ir socialinėje srityje, realaus atlyginimo didėjimo, bet ir paprasčiausiai didesnio teisingumo ir padorumo.
O kaip Ūkio ministerija?
Jei pavyks, būtų labai gerai.
Per rinkimus diskutuojant apie permainas buvo išdėstytos kelios nuomonės dėl Visagino atominės elektrinės projekto tęstinumo. Kokia galutinė Jūsų nuomonė?
Mes palaikome referendume išsakytą žmonių valią ir nuomonę. Mūsų pozicija nesikeičia, mes už tai, kad elektrinė šiuo metu nebūtų statoma Lietuvoje. Šiandien apie atominę elektrinę apskritai nekalbame, mes manome, kad turi būti įgyvendintas suskystintųjų dujų terminalo statybos projektas. Tai – prioritetinis klausimas ir apie tai mes turime kalbėti.
Kokius dar svarbiausius energetikos projektus numatote vykdyti artimiausiu metu?
Esame už elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, taip pat už didesnės dalies ES lėšų panaudojimą pertvarkant šilumos ūkio gamybą, pereinant prie biokuro naudojimo. Jau yra pokalbių dėl apšvietimo gatvėse pertvarkymo, įdiegiant mažiau energijos naudojančius įrenginius. Taip pat esame numatę sutvarkyti šiuo metu disponuojamą valstybės turtą, kad jis naudotų mažiau energijos resursų. Tai ir kultūros centrai, bibliotekos, mokyklos, kurioms galima taikyti atskirą renovavimo programą atsisakant naujų objektų statybos.
Šiek tiek mažiau kalbama apie progresinius mokesčius, kokie artimiausi planai dėl jų?
Bus sudaryta ekspertų grupė, kuri išanalizuos esančių mokesčių sistemą ir pateiks pasiūlymus, kaip padėti žmonėms padidinti realias pajamas. Pirmiausia tai grupei, 25% dirbančių žmonių, kurie gauna minimalią mėnesinę algą, ir tiems 660.000 žmonių, kurie gyvena žemiau skurdo ribos. Progresiniai mokesčiai gali būti vienas iš būdų, kaip sumažinti GPM tarifą. Tikrai analizuosime, svarstysime ir jokių mokestinių reformų staiga nedarysime.
Ar yra numatyta verslui aktualių mokesčių permainų?
Yra vienas iš variantų – finansinių sandorių mokesčio įstatymo projektas. Dabar jau yra 11 ES šalių, kurios kreipėsi į EK ir jam pritarė, mūsų dabartinė Vyriausybė lyg ir nebuvo pritarusi tokiam žingsniui. Dar reikėtų diskutuoti koalicijoje, bet mano asmeninė nuomonė būtų už tokio įstatymo parengimą. Mums reikėtų pagalvoti ir apie kapitalo koncentraciją. Matyti, kad pagrindinė kapitalo koncentracija yra Vilniaus apskrityje, dar Klaipėdos miestas turi šiokį tokį augimą. O regionuose tendencijos yra blogos. Mano manymu, regionuose galbūt reikėtų investicijoms taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą. Reikia su teisininkais pakalbėti, kaip visa tai būtų galima padaryti. Visa kita – bus sudaryta ekspertų grupė, ji turės keletą mėnesių padirbėti ir maždaug iki liepos pirmos dienos pristatyti savo viziją ir matymą.