2013.12.06, 17:17
Anykščių rajono verslininkai bando pateisinti turimą kurorto statusą ir pelnosi iš vis dažniau užsukančių turistų, nors didelė dalis vietos gyventojų norėtų matyti daugiau gamybos įmonių, kuriančių darbo vietų.
Tokią prielaidą daryti leidžia rugsėjį Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje užsakymu atliktas Anykščių rajono gyventojų nuomonės tyrimas.
Daugiau kaip trečdalis vietos gyventojų mano, kad mieste būtina gaivinti gamybos bendroves, skatinti smulkųjį verslą.
Analizuojant statistinius rodiklius akivaizdu, kad gražiomis apylinkėmis galintys pasigirti Anykščiai verslui pastaraisiais metais nebėra labai patrauklūs. Šių metų Lietuvos savivaldybių indekse Anykščių r. savivaldybė atsidūrė 43 vietoje iš 53, ir tai yra aukščiausia iki šiol rajono užimta vieta. Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, Anykščiuose siekia 107 Lt, o šalies vidurkis – 4.428 Lt. Nepaisant to, verslui rajone yra ką veikti – palyginti maža konkurencija, kasmet vis daugiau turistų, o norinčiųjų dirbti – į valias. Gana optimistišką vaizdą piešia ir verslininkai.
Daugėja turistų
Miestelio verslininkai sako matantys vis dažniau užsukančių turistų autobusų, besikuriančių įmonių, kurios bando iš turizmo užsidirbti. Vis dėlto dažniausiai žmonės darbo vietas kuria tik sau.
„Vasarą turistų rajone akivaizdžiai padaugėja, atvažiuoja ekskursijų. Pastaruoju metu tai labai aiškiai pastebima. Dabar turistų jau ima važiuoti ir žiemą, slidinėja. Iš tiesų jaučiama, kad Anykščiai laikomi kurortiniu miesteliu. Bandyti uždirbti iš atvykstančių žmonių mėgina vis daugiau verslininkų. Turbūt geriausiai tai išnaudoja besiverčiantys kaimo turizmu ir organizuojantys įvairias aktyvias pramogas“, – teigia Jolita Šilaikienė, gėlių parduotuvę „Pas Jolę“ miestelyje turinti verslininkė.
Minėta apklausa taip pat rodo, jog gyventojai teigiamai vertina turistams skirtos infrastruktūros kūrimą. Per pastaruosius metus vienam gyventojui tenkančių veikiančių ūkio subjektų skaičius rajone didėjo. Be to, 2011–2012 metais Anykščių r. sumažėjo socialinės paramos ir būsto šildymo kompensacijų gavėjų skaičius. Vis dėlto verslininkė priduria, kad darbą rasti čia sunku, tad žmonės darbo vietas sau bando kurtis patys. „Įmonių atsiranda, tačiau tai nėra didesnės gamybos bendrovės. Žmonės daugiausia bando sau susikurti darbo vietas, verčiasi kirpėjų amatu, atidaro dėvėtų drabužių krautuvėlių ir pan. Iš principo sąlygos tokiems versliukams yra neblogos, tačiau nesiimantys dirbti sau kitokį darbą randa labai sunkiai“, – kalba pašnekovė.
Dirbančių pakanka
Nedarbo lygis Anykščių rajone gerokai viršija šalies vidurkį ir išlieka vienas aukščiausių šalyje – 18%. Tačiau kai kitų regioninių miestų įmonių vadovai skundžiasi, kad neranda darbuotojų, Anykščiuose dirbti norinčių, atrodo, yra į valias.
Kitų metų pradžioje didelį poilsio centrą „Vilnius SPA Anykščiai“ miestelyje atversiančios UAB „Anšilas“ vadovas Valdas Trinkūnas tikina, kad į 80 naujų darbo vietų centre pretenduoja per 600 vietos gyventojų. „Dešimt paraiškų dirbti poilsio centre pateikė šiuo metu užsienyje – Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje – gyvenantys, ten viešbučiuose, restoranuose dirbantys anykštėnai. Planuojame nemažai jų įdarbinti, nes jie turi reikalingos patirties ir moka užsienio kalbų“, – aiškina p. Trinkūnas.
Anykščių rajone 2008–2012 m. bedarbių skaičius išaugo daugiau nei pustrečio karto ir gerokai viršijo šalies vidurkį. Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, mano, kad reikia atkreipti dėmesį, jog 2008–2010 m. nedarbo prieaugis rajone buvo mažesnis nei vidutiniškai šalyje, todėl galima teigti, kad tokį nedarbą 2012 m. lėmė maži vietos ekonomikos atsigavimo tempai 2011–2012 m. ir aukštas nedarbas kaimo teritorijose. Be to, didelis jaunimo nedarbas savivaldybėje leidžia teigti, jog nedarbą šioje teritorijoje lemia ne tiek vyresnio amžiaus darbo išteklių struktūra, kiek palyginti silpnas gamybos potencialas.