2012.06.05, 14:11
Inga Ramoškaitė
Seimas artėja prie mažųjų bendrijų įteisinimo Lietuvoje. Naujos teisinės formos juridinių asmenų – mažųjų bendrijų – teisinį reguliavimą apibrėžiantį įstatymo projektą Seimas siunčia į paskutinį priėmimo etapą.
Mažųjų bendrijų įstatymo projektui po svarstymo antradienį pritarė 53, prieš buvo 1, susilaikė 17 parlamentarų, skelbiama Seimo pranešime.
Svarstomu įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad mažoji bendrija būtų ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai (ne daugiau kaip 10) būtų fiziniai asmenys. Tokias bendrijas būtų galima įsteigti sudarant mažosios bendrijos steigimo sutartis, steigimo aktus. Savo veikloje mažosios bendrijos privalėtų vadovautis nuostatais.
Mažųjų bendrijų steigėjais galėtų būti tik fiziniai asmenys, kurie, įregistravus bendriją, taptų jos nariais. Taip pat nariais galėtų būti ir fiziniai asmenys, įnešę ar įsipareigoję įnešti įnašus į bendrijas. Siūloma įtvirtinti, kad bendrijų narai negalėtų turėti darbo santykių su savo mažosiomis bendrijomis.
“Verslo žinios” rašė (Nr. 94, 2012.05.16), kad mažosios bendrijos teisinis statusas, turėjęs laipsniškai pakeisti verslo liudijimus, pradėtas modeliuoti prieš dvejus metus. Mažoji bendrija, arba ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, būtų patogesnis kuriantiems šeimos verslą. Tokiai bendrijai nereikėtų įstatinio kapitalo, jai galiotų supaprastintas valdymas ir apskaita. Jai nebūtų privalu samdyti direktoriaus ar buhalterio. Bendrijos pelnas avansu galėtų būti paskirstomas ir nepasibaigus finansiniams metams.
Tačiau projekto rengėjai įspėja ir apie tai, kad iš pradžių kitų formų įmonės gali nepalankiai žiūrėti į naujos teisinės formos juridinį asmenį. O finansų įstaigos veikiausiai labai atsargiai kredituotų jų veiklą.