2012.01.22, 09:47
Marijampolėje keliolika metų mobiliaisiais telefonais ir kompiuteriais prekiaujanti UAB „KGF“ suprato, kad, nors buhalterijos skaičiai ir gražūs, reikia gelbėtis ir keisti veiklos kryptį.
Iki šiol 80% pajamų gaudavome iš prekybos, dabar nuspręsta didinti paslaugų dalį, nes jos pelningesnės. Tikimasi iki metų pabaigos iš paslaugų – kompiuterių bei telefonų taisymo, konsultacijų, palydovinių televizijos sistemų montavimo – gauti 50% pajamų.
„Manėme, kad užtenka tik suskaičiuoti įplaukas ir gauti „popierinį“ pelną. Nors teoriškai dirbome pelningai, tačiau nesugebėjome įvertinti papildomų išlaidų. Pavyzdžiui, mes tradiciškai mobiliuosius telefonus parduodavome su 10% antkainiu ir tuo džiaugėmės. Kai apskaičiavome banko palūkanas, garantinį įrenginių taisymą ir keitimą, supratome, kad tokia marža tiesiog nuostolinga“, – apie pokyčius savo versle porina Kęstutis Gurevičius, UAB „KGF“ vadovas. Bendrovėje dirba 12 žmonių.
Įmonės vadovui akis atvėrė naujas finansininkas.
Paslaugos litas vertesnis
„Pamatėme išlaidas, kurių nereikia ir kurios mus smukdė. Savo jėgomis to tiesiog negalėjome pastebėti“, – aiškina p. Gurevičius ir vardija pokyčius, kuriuos per tris mėnesius darbo pavyko padaryti.
Pakito darbuotojų atlyginimai – jie ne nuolatiniai, bet priklauso nuo pardavimų. Atsisakyta nuomojamų patalpų, kuriose dirbo remontininkai. Vietoj 12.000 Lt, kurie per metus buvo sumokami nuomai, už 15.000 Lt suremontuotos bendrovės turimos patalpos, naudotos kaip sandėlis. Drauge pagerėjo ir darbuotojų kontrolė – techniką tvarkantiems žmonėms liko mažiau galimybių be įmonės vadovų žinios užsiimti papildomais darbais.
„Iš paslaugos gautas litas įmonei davė iki 5 kartų daugiau naudos nei tas pats litas, gautas pardavus prekę“, – sako p. Gurevičius. Jis su liūdesiu pripažįsta, kad suskaičiavus teko mažinti ir atlyginimus, nes paaiškėjo, jog ne visiems žmonėms galima mokėti tiek, kiek anksčiau. Iki tol buvo vadovaujamasi savotiška lygiava.
Prekybos neliko
Verslininkas sako, kad apsvarsčius visas procedūras šiandien trijų žmonių darbą atlieka vienas.
„Smulkūs prekybininkai provincijoje miršta. Sunkmečiui prasidėjus, mieste likome vieninteliai kompiuterių pardavėjai. Dabar tinklai agresyviai grįžta. Maržos krenta, o apyvartinių lėšų reikia vis daugiau“, – apie provincijos verslo kasdienybę pasakoja p. Gurevičius.
Jo skaičiavimais, būtent analizės trūkumas sunkmečio laikotarpiu bendrovę ir stumtelėjo į nuostolius.
Iki sunkmečio „KGF“ savo sandėliuose turėdavo tiekėjų prekių, kurių vertė – 600.000 Lt. Tai buvo beprocentės paskolos. Šiandien yra tik 150.000 Lt vertės tokių prekių. Visą kitą asortimentą teko finansuoti iš bankų paimtas kreditais, o palūkanų įtaka verslui nebuvo tinkamai įvertinta ir toliau dirbama neskaičiuojant pinigų kainos.
***
Komentaras
Pertvarkai trukdo giminaičiai
Danguolė Pranckėnienė, audito UAB „Moore Stephens Vilnius“ direktorė:
„Apsvarsčius tradicinės mažos įmonės, valdomos senais metodais, veiklą sąnaudas galima sumažinti iki 20–30%. Tai priklauso ir nuo srities, kurioje dirba bendrovė. Smulkių įmonių didelė bėda – ten dirba savininkų giminaičiai ir draugai, todėl keisti atlyginimų mokėjimo principų jie paprasčiausiai nenori. Be to, keliolika metų dirbantys vadovai įsitikinę, kad savo verslą jie išmano geriausiai ir jokių patarimų nereikia.
Suvaldyti finansinius srautus mažoms bendrovėms sunku. Paprastai samdomi buhalteriai, tačiau jie užsiima aritmetika ir procesų nevertina, neanalizuoja. Mažoms įmonėms išeitis būtų vieną ar du kartus per metus samdyti profesionalius konsultantus, kurie parodytų, kuria kryptimi reikia dirbti.“
***
Tekstas skelbtas sausio 10 d. dienraštyke „Verslo žinios“.