2014.01.21, 14:24
Jei ketini įkurti kokio nors regiono maisto produktų parduotuvę, geriausia prekiauti tuo, ką įpratę pirkti tos šalies gyventojai. Jų pasirinkimas rodo, kas yra natūralu, skanu ir būdinga tam kraštui.
Lietuvoje vis daugiau parduotuvių siūlo tam tikros šalies maisto produktų ir gėrimų. Daugiausia prekiaujama itališkais produktais, neretai įmonių vadovai prekes renkasi iš įvairių šalių – tai, kuo garsėja tam tikras regionas, atkeliauja ir į lietuviškų krautuvėlių lentynas.
„Deja, kai kurie verslininkai, prekiaujantys užsienietiškais maisto produktais, pateikia save kaip „gourmet“ kategorijos atstovus. Tačiau nesutinku, kad visi produktai jų krautuvėlėse gali pretenduoti į šią klasę. Mes pasirinkome kitokį būdą – parduodame tokius ispaniškus produktus, kuriuos smulkieji gamintojai daro savoms bendruomenėms. Tai garantuoja, kad ir pirkėjai Lietuvoje gaus natūralią vietinių pripažintą prekę“, – pasakoja Dainius Rudzevičius, UAB „Ispaniškas maistas“, valdančios tokio paties pavadinimo krautuvę Vilniaus centre, bendraturtis.
Jei prekiauti, tai rimtai
Įmonė pradėjo dirbti 2011 m., tačiau atidaryti krautuvę nuspręsta tik pernai. Ponas Rudzevičius pasakoja, kad pradėti į Lietuvą vežti ispaniškus produktus paskatino tai, kad šioje šalyje yra dažnai lankęsis, turi daugybę pažinčių, tad neblogai pažįsta ispanišką virtuvę.
„Pirmiausia parsiveždavau sau, paskui ėmė prašyti draugai ir pažįstami, tad įkūrėme įmonę planuodami užsiimti didmenine ispaniško maisto prekyba. Ji vyko, bet ne taip intensyviai, kaip planavome. Todėl apsisprendžiau – arba šią veiklą įsukti normaliai, arba apskritai jos atsisakyti, nes pelno neduodavo, o laiko užtrukdavo nemažai“, – neslepia verslininkas.
Taigi apsispręsta atidaryti specializuotą parduotuvę. Šis sprendimas pasiteisino: iš pradžių ten dažniausiai lankėsi klientai, kurie ispaniško maisto pirkdavo ir anksčiau, netrukus naują krautuvę atrado ir aplinkinių kvartalų gyventojai.
„Dabar pirkėjai jau atvažiuoja iš viso miesto, matyt, suveikė „bevielis telefonas“ – tie, kurie pas mus apsilankė, papasakojo draugams ir pažįstamiems, taip pirkėjų ėmė gausėti“, – sako p. Rudzevičius.
Kur kas lengviau tapo ir bendrauti su didmenos pirkėjais: anksčiau tekdavo, įsidėjus produktų pavyzdžius į automobilio bagažinę, vykti pas juos ir pristatinėti, dabar tokie pirkėjai kviečiami į parduotuvę, jei yra poreikis, čia pat surengiama kai kurių produktų degustacija.
Padėjo kalba
Ponas Rudzevičius – versle ne naujokas: nuo 1996 m. jo įkurta įmonė prekiauja ispaniškomis plytelėmis. Verslo, susieto su Ispanija, imtis jį paskatino tai, kad paauglystėje savarankiškai išmoko šios šalies kalbą.
„Tėčio, kuris domėjosi kalbomis, bibliotekoje radau ispanų kalbos vadovėlį, žodyną ir knygą, kurią buvo galima skaityti ispaniškai“, – dar prieš keliolika metų yra pasakojęs jis (VŽ, 2001 12 10).
Pradėjęs verslą, partnerių jis ieškojo per šios šalies ambasadą, ši įrašė vyrą į savo duomenų bazę. Didžiausia verslo sėkme jis vadina pažintį su Valensijos regione įsikūrusio plytelių fabriko „La Platera“ direktoriumi.
„Vėlų spalio vakarą užsibuvau darbe ir sulaukiau telefono skambučio: ispaniškai kalbantis žmogus prisistatė ieškantis savo fabriko produkcijos platintojų Lietuvoje. Taip pradėjome sėkmingai bendradarbiauti“, – tąsyk pasakojo verslininkas ir pabrėžė, kad jo verslas išsiplėtė tik todėl, kad mokėjo ispaniškai – bendradarbiauti su ispanais galima ir bendraujant angliškai, tačiau tik mokėdamas jų kalbą tampi artimu bičiuliu, beveik šeimos nariu.
Šiuo metu p. Rudzevičius kartu su broliu turi ir keraminių plytelių bei vonios įrangos UAB „Eldoris“.
„Tačiau joje dabar dalyvauju tik priimdamas strateginius sprendimus, o koncentruojuosi į „Ispanišką maistą“, nes ši veikla yra naujesnė, tad ir galimybių ieškoti įdomių sprendimų čia daug. Be to, maistas arčiau širdies“, – nusišypso pašnekovas.