2013.12.25, 18:53
Visus šiuos metus Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje organizuotos verslininkų, politikų ir mokslininkų diskusijos išryškino kelias opias regionų problemas: šalyje mažai kvalifikuotų darbuotojų, menkas investicijų pritraukimas, verslių žmonių trūkumas. Tačiau pateikė ir receptą, kaip tai būtų galima keisti.
Kiekvienas regionas labai skirtingas, tad rasti bendrus vardiklius, kurie padėtų atgaivinti verslą periferijoje, gana sudėtinga. Kai kurie mažesni miestai tradiciškai orientuoti į pramonę, gamybą ir didesnius verslus, kituose daug stambesnio kapitalo niekada nebuvo, tad miestuose ir jų rajonuose daugiausia užsiimama turizmu, smulkiuoju verslu, žemės ūkiu.
Iš gyventojų apklausų, atliktų EK atstovybės užsakymu, akivaizdu, kad regionų gyventojai geresnį gyvenimą sieja tik su gamybos įmonių steigimu. Deja, investicijų regionai pritraukia sunkiai.
„Mane nustebino regioninių miestų gyventojų apklausos. Tikėjausi, kad daugelis svarbiausiu prioritetu įvardys smulkųjį verslą, tačiau paaiškėjo, kad žmonės labiausiai norėtų stambesnių investuotojų, gamybos įmonių. Tai susiję su darbo vietų kūrimu. Tačiau daugiau uždirbantys ir dirbti kur turintys žmonės daugiau ir vartotų, dėl to atsirastų terpė ir smulkiajam verslui“, – sako Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius.
Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius.
Kiekvienas regionas skirtingas: iš Šalčininkų investicijas „vagia“ greta esanti sostinė, nors geografinė padėti palengvina, Panevėžyje nemažai gamyklų pastatė skandinavai, tačiau nuolat mažėja gyventojų ir darbo jėgos, darbuotojų stinga ir Telšių verslininkams. Anykščiai norėtų orientuotis į turizmą, tačiau uždirbti iš jo kol kas sunkiai pavyksta, Marijampolės rajono verslą stabdo vėluojantys atsiskaitymai.
Orientacija į regionus
Verslo ekspertai iš principo išskiria dvi didžiausias regionų bėdas: menką investicijų pritraukimą ir negebėjimą kurti sąlygų verslui, darbo jėgos trūkumą. Apklausos rodo, kad daugelis regionų gyventojų galimybes kurti verslą ir įsidarbinti laiko tokiomis pat kaip ir prieš penkerius metus, gyvenimo gerėjimo ženklų jie nemato.
„Čia matau ir regionų politikų problemą. Atrodo, kad šiaušiamasi prieš užsienio investicijas, bijoma konkurencijos vietos verslininkams. Kartais sunkiai suprantama, kad investuotojai kuria darbo vietas, moka mokesčius į mūsų šalies biudžetą“, – teigia Rūta Skyrienė, „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė. Panašiomis mintimis dalijasi ir p. Arlauskas. Tiesa, jo manymu, iki šiol investuotojų į Lietuvą pritraukimas nebuvo siejamas su regionais.
„Buvo kalbama apie investuotojų pritraukimą, tačiau niekam nebuvo svarbu, kur jie įsikurs: regioniniame miestelyje, Klaipėdoje ar dar kur kitur. Manau, kad labai svarbu pradėti verslą vilioti į regionus. Juo labiau kad čia yra visos sąlygos: infrastruktūra, žemės, mažesnės išlaidos“, – teigia pašnekovas.
Problemų sprendimas
Gaivinant verslą regionuose ir viliojant investuotojus, pašnekovai siūlo imtis kelių dalykų: motyvuoti vietos politikus ir savivaldos darbuotojus, kelti darbuotojų kvalifikaciją, kad jie gebėtų bendrauti su investuotojais iš užsienio, suteikti jiems svarbią informaciją.
„Investuotojai lengvai turi gauti visą reikiamą informacijos paketą, jiems turi būti padedama sutvarkyti visus dokumentus, sklypai turi būti paruošti naudoti, o ne siūloma investuoti į kokius nors lūšnynus, apleistus pastatus. Kiekviena savivaldybė turėtų turėti po labai stiprų specialistą, kuris bendrautų su investuotojais“, – dėsto p. Skyrienė.
Ponas Arlauskas sako, kad dalyvaujant diskusijose jam susidarė įspūdis, jog regionams labiausiai trūksta motyvacijos.
„Aiškiai matyti, kad regionams trūksta motyvacijos dirbti su investuotojais, nes miestų biudžetuose tai neatsispindi“, – mano p. Arlauskas.