2013.12.16, 16:18
Nors emigracija yra laikoma ekonomikos rykšte, tačiau kai kurios įmonės sugeba rasti ir jos pliusų.
Nors su renovacija daug vilčių siejo ne tik statybos įmonės, bet ir langų bei durų gamintojai, tačiau jai vis neįgaunant pagreičio tenka ieškoti kitų kelių, kaip didinti pardavimus.
„Šioks toks pagyvėjimas yra, negali sakyti, kad nieko nevyksta. Šiemet dalyvavome daugiabučių renovavimo projektuose Lazdijų ir Akmenės rajonuose. Vis dėlto tikėjomės, kad atnaujinamų namų bus daugiau. Neprarandame vilties, kad renovacija įsivažiuos kitąmet“, – pasakoja Raimundas Tulas, Kauno UAB „Eurofortas“ direktorius.
Paskui emigrantus
Įmonė dažniausiai duris ir langus įvairiems statiniams montuoja Lietuvoje, tačiau šiemet savo paslaugas ėmė teikti ir užsienyje. O užsakovų rasti padėjo ten dirbti išvykę lietuviai.
Raimundas Tulas, UAB “Eurofortas” direktorius.
„Daug statybininkų važiuoja į Skandinavijos šalis. Kai kurie jų gerai nusimano, kas vyksta Lietuvos statybų rinkoje, kas kokias paslaugas ir prekes teikia. Būtent Švedijoje ir Norvegijoje dirbantys statybininkai savo darbdaviams rekomendavo mūsų įmonę. Šie rekomendacijomis susidomėjo ir tai leido mums savo paslaugas teikti užsienio šalyse“, – sako p. Tulas.
Kitąmet bendrovė dirbs ir Vokietijoje, ten taip pat pertvarkomi daugiabučiai, o į šią šalį įžengti padėjo vieno iš partnerių rekomendacijos.
Laikosi žodžio
Kauno įmonė veikia nuo 2002 metų. Pagrindiniai „Euroforto“ užsakovai – didžiosios statybų organizacijos. Tarp tiesioginių užsakovų yra prekybos tinklų, bankų, ligoninių, logistikos centrų, visi trys pagrindiniai šalies oro uostai.
„Mūsų gaminiai puikuojasi tokiuose objektuose kaip Kauno „Žalgirio“ arena, Klaipėdos „Švyturio“ arena, Druskininkų slidinėjimo kompleksas „Snow Arena“, – pasididžiavimo neslepia p. Tulas, jis pabrėžia, kad tokių užsakymų gauti padeda įmonės patikimumas.
Kaip vieną svarbiausių dalykų verslininkas nurodo žodžio laikymąsi. Tiesa, kaip ir visiems, pasitaiko, kad ne visada pavyksta laiku padaryti tai, kas su klientu yra sutarta.
„Tokiais atvejais – jie yra reti, bet vis dėlto pasitaiko – iš karto informuojame klientą apie atsiradusius sunkumus ir ieškome kompromisų – arba pasiūlome kokią nuolaidą, arba pailginame apmokėjimo terminus. Svarbu būti sąžiningiems, tada ir klientas tavimi tikės“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.
Nejaučia paramos
Nors įmonei pavyksta stabiliai didinti apyvartą, tačiau p. Tulas pasigenda valstybės paramos. Jis pavydžiai žvelgia į Skandinavijos šalis, kuriose vietinėms įmonėms yra skiriama pirmenybė. „Pavyzdžiui, „Prisma“ yra Suomijos bendrovė. Kai jie įrenginėjo pastatą Lietuvoje, vienas iš reikalavimų buvo tas, kad visose duryse būtų įmontuotos suomiškos spynos. Mes apie tokį valdžios solidarumą su verslu galime tik pasvajoti“, – sako „Euroforto“ vadovas.
Jį guodžia vien tai, kad vis daugiau statybos bendrovių partnerius projektams renkasi ne pagal mažiausią kainą, o pagal kokybę ir patikimumą.
Kitokia motyvacija
Daugelis įmonių vadovų skundžiasi, jog sunku rasti darbuotojų. Ponui Tului su tokia problema susidurti netenka, nes įmonėje darbuotojų kaitos beveik nėra.
„Jau ilgus metus įmonėje dirbame 13 žmonių. Per sunkmetį neatleidome nė vieno darbuotojo, manau, tai didžiulis pasiekimas“, – džiaugiasi jis.
Vis dėlto diržus tuo metu teko gerokai susiveržti, nes statyboms stojus ne tik sumažėjo užsakymų, bet bankrutavo nemažai užsakovų, jie paliko ir skolų šleifą.
„Vis dėlto išsaugojome visus darbuotojus, nesvarbu, kad kurį laiką mes – savininkai – dirbome beveik nemokėdami sau atlyginimų. Tačiau stengėmės ne be reikalo, nes darbuotojai puikiai suprato, kokia sudėtinga situacija buvo, ir patys dirbo negailėdami nei jėgų, nei širdies“, – pasakoja įmonės vadovas. Jis pabrėžia, kad rezultatų pavyko pasiekti ir pakeitus motyvacinę sistemą – anksčiau darbuotojų kintamoji atlygio dalis buvo susieta su apyvarta, o dabar jau kuris laikas ji priklauso nuo gauto pelno. „Šis sprendimas pasiteisino, nes visi darbuotojai irgi suprato, kad vien apyvartos daryti neužtenka – kad įmonė veiktų sėkmingai, reikia uždirbti ir pelno“, – nurodo pašnekovas.