2012.12.03, 11:17
Baltijos šalyse daugiausiai įmonių įsteigia latviai ir estai. Per mėnesį abiejose šalyse vidutiniškai įsteigiama po 1.600 naujų įmonių, o Lietuvoje – apie 1.300 bendrovių, skaičuoja “Swedbank”. Bankas konstatuoja, kad Lietuva eina teisingu keliu, tačiau tai daryti pradėjo vėliau nei kaimynės.
Mažiau gyventojų nei Lietuva turinčiose šalyse daugiau įmonių susikuria dėl verslui palankesnių valdžios sprendimų. „Swedbank“ duomenimis, verslumą kaimyninėse šalyse lemia kelerius metus iš eilės taikomos mokestinės lengvatos ir palanki įmonių įregistravimo tvarka.
Estijoje spartesnį naujų įmonių kūrimąsi lemia supaprastintos sąlygos, kai nuo 2011 m. bendroves galima įkurti be įstatinio kapitalo. Šalį veikia ir palanki geografinė padėtis – šalia yra turtingos kaimyninės valstybės, kurios yra potencialios partnerės ir eksporto rinkos.
Latvijoje įmonių steigimo spartą lėmė verslui palanki valstybės politika – nuo 2010 m. buvo panaikintas įstatinio kapitalo reikalavimas naujoms įmonėms. Šia lengvata pasinaudoja du trečdaliai besikuriančių įmonių. Taip pat buvo sumažinti ir verslo steigimo mokesčiai, įmones galima registruoti ir internetu, o nuo 2010 m. rugsėjo verslininkams sudarytos galimybės steigti mikro įmones. Lietuvoje ši naujovė atsirado tik po dvejų metų.
„Lietuva eina teisingu keliu skatindama verslumą, tačiau dauguma verslui palankių naujovių mūsų šalyje buvo pradėtos gerokai vėliau, todėl ir naujai įkurtų įmonių mastai skiriasi. Vis dėlto pastarieji metai Lietuvoje yra ypač aktyvūs. Jei 2009 m. per mėnesį Lietuvoje buvo įsteigiama po 700 įmonių, tai šiuo metu jų skaičius jau pasiekė iki 1.300 įmonių ir pagal šį rodiklį mes artėjame prie Estijos“, – pranešime cituojamas Sigitas Žutautas, “Swedbank” Smulkaus verslo aptarnavimo departamento direktorius.
Teigiama, kad Lietuvoje naujų įmonių šiemet padaugėjo dėl kelių priežasčių: pirma – buvo susiaurintos galimybės vykdyti verslą su verslo liudijimu, be to, nuo 2012 m. sausio pagal verslo liudijimą veikiantys žmonės nebegalėjo būti PVM mokėtojais ir jų metinė apyvarta negalėjo viršyti 150.000 Lt. Verslo aktyvumą paskatino ir mažųjų bendrijų atsiradimas, nes pagal šią formą kuriamam verslui nereikia 10.000 litų įstatinio kapitalo, tačiau tuo pat metu joms galioja ribota atsakomybė, panašiai kaip ir uždarosioms akcinėms bendrovėms. Dėl to ši forma yra patraukli pradedančiam verslui.
Visose trijose šalyse daugiausiai naujų įmonių kuriasi šalia sostinių ir užsiima mažmenine bei didmenine prekyba, transportu.
Lietuvoje dauguma įmonių kuriasi Vilniuje ir Kaune, nes juose susitelkę daugiausiai verslo organizacijų, užsienio kompanijų atstovybių, mokslo įstaigų ir verslių studentų. Tačiau be šių dviejų miestų verslumu išsiskiria ir Alytus, kuriame verslui paramą aktyviai teikia savivalda.
Estijoje pagal verslumą aktyviausias yra Harjumaa regionas, kuriame yra ir sostinė, ir kiti mažesni miesteliai.
Latvijoje didžioji dauguma verslo įmonių įsikūrusios sostinėje Rygoje ir aplink ją esančiame regione. Ryga yra didžiausias Baltijos šalių miestas ir vienas stambesnių centrų visame Šiaurės Europos regione, be to, joje jūrų ir oro uostai yra šalia vienas kito, todėl besirinkdamos vietą regioninėms atstovybėms, nemažai pasaulinių bendrovių jas steigia būtent Rygoje.