2012.10.21, 10:54
Kiekvienas laisvalaikio pomėgis gali būti paverstas verslu. Ir nors žinovai dažniausiai pataria pramogas palikti pramogomis, ne vienas pavargęs nuo kasdienių darbų žengia kitu keliu.
Meilė Babaliauskienė, laisvąja menininke save vadinanti interneto svetainės „veltukai.lt“ įkūrėja, savo pomėgį velti vilną kartu su drauge pavertė verslu: išsiėmė individualios veiklos pažymėjimą, pradėjo reklamuotis, rado klientų užsienyje.
„Išbandžiau daugybę įvairiausių amatų, dirbau įvairiuose darbuose, tačiau taip ir nepajutau didelės aistros jiems. Kai į rankas pakliuvo vilna ir pabandžiau velti, supratau, kad tai man skirta. Pradėjau nuo dovanų vėlimo draugams, vėliau dovanoti vis tą patį pasidarė nelabai jauku, tad nusprendžiau veiklą išplėsti. Vienai pradėti verslą buvo nedrąsu, tad velti išmokiau ir savo draugę. Šiandien ir mano septynerių metų dukra prisideda – gamina popierinius maišelius mano gaminiams sudėti“, – namuose gimusio verslo pradžią prisimena p. Babaliauskienė. Pašnekovė pagal užsakymus velia vilnones šlepetes, žaislus, kepures, jei reikia – ir kilimus.
„Kol neturiu, kur eksponuoti visų savo darbų, dažniausiai veliu dovanoms arba pagal užsakymus. Vienas nemenkas užsakymas jau iškeliavo į JAV, ten lietuvė bandys išpopuliarinti mūsų gaminius. Užsieniečiai veltinukais domisi, mat Vakaruose tokių dalykų daugelis net nėra matę. O, pavyzdžiui, Rusijoje daug kas velia, tai labai populiaru“, – teigia p. Babaliauskienė.
Beje, nors rankomis velti daiktai nėra pigūs, pašnekovė sako, kad kaina vis dėlto neatspindi į darbą įdėto vargo ir laiko.
„Tokio daikto gamybos sąnaudos yra visai nedidelės, tačiau jis atima be galo daug laiko, reikia labai didelio kruopštumo ir kantrybės“, – patikino ji.
Planuose – parduotuvė
Kol kas veltinukų gamintoja dirba ir kitus darbus, tačiau ateityje ketina pragyventi vien iš savo didžiausios aistros.
„Pragyventi iš to tikrai galima. Jau dabar tai matau, nors nepaleista nei internetinė parduotuvė, nei tradicinės turime. Interneto parduotuvė turėtų pradėti veikti jau šį mėnesį, prekės supirktos ir pagamintos, o antroji kol kas tik mintyse, nors po poros metų ir ją labai norėčiau atidaryti. Tuomet, kai turėsiu tikrą parduotuvę, gyvensiu vien iš šio verslo“, – sako pašnekovė. Pasak jos, parduotuvė duris turėtų atverti kokioje nors turistų pamėgtoje sostinės vietoje.
„Nors parduotuvė bus skirta ne vien mano gaminiams, bet ir įvairioms vėlimui skirtoms prekėms, uždirbti turėtų padėti užsieniečiai, kuriuos veltinukai, mano manymu, tikrai domintų“, – savo idėją atskleidžia p. Babaliauskienė. Ji tvirtina, kad rimtai pradėjusi velti suprato, jog Lietuvoje nusipirkti visų reikiamų priemonių yra neįmanoma.
„Vietų, kuriose pardavinėjama tam skirta vilna, netrūksta, tačiau pasirinkimas jose juokingas. Daugelyje parduotuvių galima rasti vos vienos rūšies ir kelių spalvų vilnos. Manęs tai netenkina, todėl beveik visas medžiagas siunčiuosi iš užsienio. Medžiagas pradėsiu pardavinėti ir internetinėje parduotuvėje, jos jau paruoštos“, – dėsto pradedanti verslininkė. Ponia Babaliauskienė tvirtina, kad geriausiai pasiteisinusi reklama jos darbams – iš lūpų į lūpas.
„Pirmieji mane reklamuoti pradėjo draugai, kuriems veltinukus dovanojau, vėliau patenkinti užsakovai papasakodavo savo draugams. Taip žinia plito ir užsakymų daugėjo“, – sako pašnekovė. Kita pasiteisinusi ir nieko nekainavusi reklama – „veltukai.lt“ profilis socialiniame tinkle „Facebook“.
***
Tekstas skelbtas spalio 11 d. dienraštyje “Verslo žinios”.