2012.10.20, 10:19
Per pastaruosius 9 šių metų mėnesius, palyginti su praėjusiais metais, šalyje gerokai sumažėjo naujų bankrotų. Tiesa, statistiką labiausiai gerina didieji Lietuvos miestai, o štai rajoninis verslas bankrutavo dažniau.
Kaip jau įprasta, daugiausia bankrutavusių statusą įgijo smulkiųjų darbdavių, įmonėse įdarbinančių iki 9 darbuotojų. Per šių metų tris ketvirčius Lietuvoje bankrutuojančios statusą įgijo 943 įmonės, tai yra 7,6% mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai bankrotas buvo paskelbtas 1.020 įmonių.
Rajonuose sunkiau
Bankrutuojančių įmonių skaičius didmiesčiuose šiais metais smarkiai sumažėjo. Bankrotų skaičius nuslūgo 24 savivaldybėse iš 60-ies. Penkiuose didžiausiuose šalies miestuose bankrutuojančių įmonių mažėjo nuo 722 iki 606. Iš visų didžiųjų miestų vieninteliuose Šiauliuose naujų bankrotų padaugėjo.
O priemiesčiuose padėtis akivaizdžiai blogėjo – penkių didžiųjų miestų rajonuose naujų bankrotų padaugėjo nuo 62 iki 78, skelbia kredito rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, atlikusi Registrų centro duomenų analizę.
Bankrotų skaičius nesikeitė Alytaus rajone, šiek tiek padidėjo Marijampolės rajone, o Tauragės, Telšių ir Utenos rajonuose augo gana ryškiai.
Algirdas Arys, Telšių smulkiųjų verslininkų asociacijos prezidentas, teigia, kad konkrečias padažnėjusių bankrotų priežastis įvardinti yra sunku. Anot jo, tai daugiausia lemia bendra kebli miesto ekonominė situacija.
„Verslauti nėra kam, visi jauni tuo užsiimti galintys žmonės išvyksta į miestus. Be to, vis dar sunku pajusti, kad krizė iš rajono pasitraukė, įmonės dar gyvuoja sunkiai“, – aiškina p. Arys.
Telšiuose pernai bankrutavo vos 5 bendrovės, o šiais metais – jau 15. Itin sudėtinga situacija susidarė Visagine, kuriame pernai per 9 mėnesius bankrutavo vos dvi bendrovės, o šiais metais – jau 17.
Bankrutuoja smulkieji
Kaip jau įprasta Lietuvoje, daugiausia šiais metais naujų bankrotų skelbta pačioms smulkiausioms vos kelis darbuotojus turinčioms įmonėms. Tai yra dėl to, kad šių bendrovių apskritai yra dauguma, be to, jos yra pažeidžiamesnės už stambiuosius verslus.
Bankrutuojančių stambių įmonių, kuriose dirba per 250 darbuotojų, ir pernai, ir šiemet buvo tik po vieną. Tačiau bankrutuojančių bendrovių, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, šiemet registruota 548.
Įdomu tai, kad registruojant bankrutuojančios teisinį statusą darbuotojų nebuvo beveik trečdalyje (31,8%) įmonių. „Creditreform Lietuva“ duomenimis, viena iš to priežasčių galėtų būti per vėlyvas bankroto bylos kėlimas, kai įmonė jau nevykdo jokios veiklos ir galimybių atgauti skolas sumažėja iki minimumo.
Be to, dar iki bankroto skelbimo smulkiosiose įmonėse pradeda sparčiai mažėti darbuotojų. Likus 6 mėnesiams iki bankroto išvakarių darbuotojų tokiose įmonėse vidutiniškai sumažėja 37 proc., o vėliau mažėjimas kas mėnesį lėtėja. Mažose įmonėse praėjus pusmečiui nuo bankroto paskelbimo telieka šeštadalis darbuotojų.
Stambiose bankrutuojančiose įmonėse šie procesai vyksta gerokai lėčiau.
Buksuoja maitinimas ir apgyvendinimas
Per tris pirmuosius šių metų ketvirčius bankrotų skaičius smuko daugumoje ūkio šakų, išskyrus maitinimo ir mažmeninės prekybos sritis.
Šiemet mažiau bankrotų užfiksuota statybų (172, pernai – 216), pramonės (99, pernai – 110), transporto (91, pernai – 110) sektoriuose. Tačiau daugiau nei pernai bankrutuojančių įmonių buvo prekyboje (šiemet – 286, pernai – 265), maitinimo ir apgyvendinimo veikloje (83, pernai – 50).
Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, pabrėžia, kad maitinimo ir apgyvendinimo verslo sfera labiausiai kenčia dėl valdžios nenoro taikyti lengvatas ir kainų augimo.
„Padidėjo išlaidos energetikai, produktams. Pavyzdžiui, jei kavinėse kainos paaugo 5%, tai veiklos sąnaudos – kokiais 15%. Lietuvoje šie verslai kažkodėl vis dar laikomi skirtais turtuoliams, todėl pagalbos jiems niekas neskiria”, – tvirtina p. Šiškauskienė.
***
Komentaras
Romualdas Trumpa, UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas:
Bankrotų migravimas iš stambesnių miestų į periferiją – tiesioginė aiškios regioninės politikos nebuvimo, emigracijos ir pradedančios byrėti rajonų aptarnavimo sferos pasekmė. Įmonių bankrotų mažėjo būtent 4 apskrityse, kurių centrai yra didieji miestai, o likusiose apskrityse bankrotų skaičius augo. Čia įtakos turėjo tai, kad senųjų priemiesčių gyventojų mažėja, o naujakuriai dažniau naudojasi miestų prekybos, maitinimo bei pramogų infrastruktūra. Smulkiosios priemiesčių aptarnavimo sferos įmonės nepajėgios konkuruoti su stambiais prekybos centrais.
Vis dar gausu nesėkmių statybos, nekilnojamojo turto bei kelių transporto įmonėse, nors čia bankrutuojančių įmonių skaičius ir mažėjo.
Rugsėjį bankrotų banga, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, nuslūgo visose stambiose šakose, išskyrus orientuotose į vidaus vartojimą – mažmeninę prekybą (visų pirma – nespecializuotą) – ir maitinimą.
***
Tekstas skelbtas spalio 9 d. dienraščio “Verslo žinios” rubrikoje smulkiajam ir vidutiniam verslui “Mano verslas”.