2012.04.12, 13:23Inga Ramoškaitė
Verslą prižiūrintys inspektoriai, eidami tikrinti nedidelių viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos įmonių, kirpyklų, grožio salonų, autoservisų, statybos įmonių ir statybininkų, miškininkystės ir kitų įmonių, nuo ketvirtadienio jau naudoja 39 kontrolinius klausimynus.
Klausimynas, leidžiantis patikrinti ar įmonė laikosi svarbiausių teisės aktų reikalavimų, anot Ūkio ministerijos (ŪM), užtikrina daugiau aiškumo ir skaidrumo.
“Mūsų tikslas ambicingas – iki šių metų spalio 1 d. pasiekti, kad ne mažiau kaip 50% visų patikrinimų būtų atliekama pagal kontrolinius klausimynus. Šie kontroliniai klausimynai bus taikomi devynių didžiausių šalies verslo priežiūros institucijų, atliekančių 76% visų patikrinimų, veikloje”, – teigia Rimantas Žylius, ūkio ministras.
Pirmieji kontroliniai klausimynai, jų buvo 7, pradėti taikyti pernai gruodį. Šiemet sausį klausimynų jau buvo 13. Šiuo metu 39 klausimynai taikomi 17-oje sričių – tai prekyba, turgavietės, turgaus prekeiviai, viešasis maitinimas, kaimo turizmas, kirpyklos ir grožio salonai, sporto klubai, vairavimo mokyklos, autoservisai, keleivių ir krovinių vežėjai, transporto priemonių gamintojai ir importuotojai, statyba, darbo teisė ir darbuotojų sauga, priešgaisrinė sauga, saugus darbas šuliniuose, hidroelektrinės, miškininkystės įmonės.
Anot p. Žyliaus, kontrolinių klausimynų taikymas gerina verslo sąlygas, nes verslininkai turi galimybę žinoti reikalavimų turinį, taip pat kurie reikalavimai yra esminiai ir už kurių nesilaikymą gali būti nubausti. ŪM nurodo, kad verslininkas savo srities klausimyną gali atsisiųsti internetu iš svetainės verslovartai.lt ir reikalauti, kad tikrintojai vadovautųsi šiais klausimynais, ir jeigu klausimyne esantys reikalavimai patenkinti, verslininkas gali būti ramus, jog nebus nubaustas.
Tobulintini
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad naudojant klausimynus inspektorius gali koncentruotis į svarbiausius dalykus ir nešvaistyti laiko nereikšmingiems dalykams. Anot ministro, klausimynai užtikrina verslo ir prižiūrėtojų susikalbėjimą, nors p. Šimašius pripažįsta, kad klausimynai nėra tobuli.
“Kol kas esami klausimynai dar toli gražu nėra tokie, kokie turėtų būti. Labai svarbu, kad juose iš tiesų būtų išgryninti svarbiausi reikalavimai verslui pagal atskiras sritis, jie būtų suprantami ir patogiai prieinami kiekvienam verslininkui. Patys verslininkai taip pat turi reikalauti iš prižiūrėtojų naudoti šiuos klausimynus ir, jei mato, kad juose įvardyti reikalavimai yra neadekvatūs, aktyviai siūlyti juos tobulinti”, – pranešime dėsto p. Šimašius.
ŪM duomenimis, pernai iš viso atlikta 150.000 patikrinimų, iš kurių 115.000 atliko didžiausios tikrintojos:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;
Valstybinė mokesčių inspekcija;
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija;
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas;
Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba;
Valstybinė darbo inspekcija;
Aplinkos apsaugos agentūra;
Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai;
Valstybinė kelių transporto inspekcija;
Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija.
Anot ŪM, šiuo metu atliekant 26.000 patikrinimų (23%) naudojami kontroliniai klausimynai.
Gerai, jei palengvins
Ponas Žylius tvirtina, kad verslo atstovai palaiko kontrolinių klausimynų iniciatyvą ir ragina įtvirtinti jų taikymo praktiką, tai esą matyti iš gaunamų verslininkų atsiliepimų.
“Todėl sieksime, kad institucijos ne tik rengtų naujus kontrolinius klausimynus, tačiau ir realiai vykdytų patikrinimus pagal juos”, – tvirtina ūkio ministras.
Ūkio ministerijos pranešime cituojamas Mindaugas Beišys, Lietuvos autoverslininkų asociacijos administracijos vadovas, teigia, jog kontroliniai klausimynai leidžia geriau suprasti, ko iš verslo nori tikrintojai, kartu verčia susimąstyti pačius tikrintojus apie reikalavimų pagrįstumą, jų pateikimo aiškumą.
Jolanta Mačiulienė, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė, pranešime dėsto, kad klausimynų nauda pasimatys tik po kurio laiko.
“Jei tik klausimynai palengvins mums visiems darbą, apibrėždami, kas už ką atsakingas, ir bent kiek palengvins patikros procedūras – mes už. Norėtųsi, kad tai netaptų dar viena nefunkcionuojančia naujove, ne tik nenešančia naudos, bet ir kenkiančia verslui”, – teigia p. Mačiulienė.