2013.02.27, 07:08
Kai lietuviai skundžiasi, kad kurti verslą sunku, o atidaryti maitinimo įstaigą neretai – neįmanoma misija, derėtų įsiklausyti į italo virtuvės šefo Lucos Brusono žodžius: kai viską darai pagal taisykles, leidimus verslauti lengva gauti. Visgi dosnusis italas, atidaręs restoraną Lietuvoje, buvo priverstas išmokti vieną dalyką – skaičiuoti.
„Trejus metus dirbau restorane sostinės „La Boheme“ ir nutariau, kad metas įkurti savo užeigą. Juk 25 metus dirbu su padavėjais, picų kepėjais. Man tikrai nesvetima ši sritis. Be to, Italijoje septynerius metus vadovavau restoranui, todėl imtis verslo Lietuvoje man nebuvo naujiena“, – pasakoja lietuviškai puikiai kalbantis Luca Brusonas, UAB „Torino“, valdančio restoraną „Osteria da Luca“, įkūrėjas ir savininkas. Verslininko žmona lietuvė pasiūlė važiuoti į Lietuvą ir mėginti kurtis čia.
Pašnekovas paneigia dažnai girdimas šnekas, kad atidaryti maitinimo įstaigą reikia daug pastangų ir laiko. Ponas Brusonas tikina, kad restorano atidarymo rūpesčiai niekuo nesiskyrė nuo panašios užeigos kūrimo Italijoje.
„Aišku, gauti leidimus tenka tokius pačius kaip bet kurioje kitoje Europos šalyje. Negalėčiau pasakyti, kad teko susidurti su ypatingais sunkumais. Kai ateina tikrintojai ir mato, kad viskas įrengta taip, kaip reikia, leidimus gauti nesunku“, – dėsto verslininkas. Visgi pripažįsta, kad Italijoje įdarbinimo klausimai, įvairios pažymos iš savivaldybės gaunamos lengviau.
Luca Brusonas, UAB „Torino“, valdančios restoraną „Osteria Da Luca“, direktorius. Galvojami apie užeigos koncepciją, šeimininkai iš karto žinojo, kad čia pirmuoju smuiku grieš ir lankytojus vilios ne įmantrus interjeras, o kokybiškas itališkas maistas. „Osteria da Luca“ – mažas, šeimyninis restoranėlis. Tai nėra tas tradicinis prabangus restoranas, tai vieta, kurioje gali skaniai pavalgyti. Stalai čia neužtiesti staltiesėmis, nėra ir taurių už šimtus litų. Svarbiausia – maistas“, – kalba užeigos vadovas.
Kaip vieną pagrindinių restoranų verslo Italijoje ir Lietuvoje skirtumų p. Brusonas nurodo tikslų patiekalų savikainos skaičiavimą.
„Pradėjus dirbti Lietuvoje teko išmokti skaičiuoti patiekalo savikainą. Kai pirmą kartą manęs paprašė apskaičiuoti – buvo šokas. Skaičiuoti, kiek tiksliai gramų vieno ar kito produkto yra patiekale, man buvo neįprasta. Italijoje to niekas nedaro. Ten džiaugiasi, kad žmonės valgo, todėl ar įdėjo 100 g, ar 120 g, niekam nerūpi. Dabar savo restorane irgi skaičiuoju. Ir ne dėlto, kad reikia, o todėl, kad naudinga tai daryti. Taip lengviau suskaičiuoti patiekalo kainą“, – apie šalių verslo skirtumus pasakoja p. Brusonas.
Visą straipsnį skaitykite šiandien dienraštyje „Verslo žinios“.