2013.10.16, 07:15
Nemokamas teisines konsultacijas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariams teikianti advokatų kontora „Magnusson ir partneriai“ atliko tyrimą, kurio metu įvertino dažniausiai verslininkams kylančias teisines problemas. Paaiškėjo, kad dažniausiai išorinio teisininko pagalbos verslui prireikia sudarant sutartis su užsienio partneriais bei sprendžiant darbo teisės klausimus.
„Tyrimo metu pastebėjome, kad metai iš metų problemos išlieka panašios: sutarčių su užsienio partneriais sudarymas, INCOTERM (tarptautinės prekybos sutarčių taisyklės – VŽ pastaba) sąlygų reikšmė sutarčių vykdymui bei įvairūs darbo teisės klausimai“, -sako Marija Židonienė, advokatų kontoros „Magnusson ir partneriai“ asocijuota teisininkė.
Pasak teisininkės, šios trys pagrindinės temos, nepaisant didelio teisinės informacijos kiekio viešojoje erdvėje, išlieka, ir greičiausiai išliks, aktualios ir ateityje.
Vertina tarptautinę riziką
Ponios Židonienės teigimu, daugiau nei pusė (58%) verslo subjektų domisi tarptautinių sutarčių sudarymu ir jų specifika. Aktualiausias klausimas, kaip tinkamai apibrėžti sutarties sąlygą, reglamentuojančią ginčų sprendimą, t.y., kokį ginčo sprendimo būdą numatyti – teisminį ar arbitražinį. Kokia turėtų būti ginčams taikytina teisė – nacionalinė, kitos šalies ar neutrali.
„Nepaisant to, jog apie arbitražą, jo pliusus ir minusus, daug kalbama, verslininkai dažnai pamiršta, jog tai nėra pigus bylinėjimasis ir pasiduoda kitos šalies primestoms sąlygoms ginčą spręsti Stokholmo, Šveicarijos ar kitų šalių arbitraže. Toks pasirinkimas nėra blogas, tačiau visada svarbu atsižvelgti į sandorio dydį ir pasverti, ar sandorio neįvykdymo atveju, jums finansiškai bus naudinga pradėti bylinėjimąsi kitoje valstybėje“, – atkreipia dėmesį p. Židonienė.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų kancleris Andrius Verbyla priduria, jog verslininkus pagalbos verčia ieškoti ekonominės krizės pamokos.
„Jeigu sutartinius santykius su Lietuvos partneriais įmonės sprendžia savarankiškai, tai tarptautinius linkusios patikėti kvalifikuotiems teisininkams.
Visų pirma, įmonės neturi patirties, o informacijos, tinkančios konkrečiai situacijai, internete sunku rasti. Antra – krizė skaudžiai nubaudė nepasirengusiuosius, todėl dabar verslininkai itin atsakingai žiūri į tarptautinius susitarimus ir stengiasi įvertinti visas įmanomas, galimas situacijas“ , – sako p. Verbyla.
Marija Židonienė, advokatų kontoros „Magnusson ir partneriai“ asocijuota teisininkė.
Pastebėta, kad Kauno verslininkams labai aktualus ir užsienio partnerio patikimumas. Teisininkų dažniausiai klausiama, kokių dokumentų reiktų prašyti iš partnerio ir kaip apsidrausti įvertinant galimus mokesčių inspektorių patikrinimus, kad netektų mokėti baudų.
„Auksinio recepto nėra ir verslininkams rekomenduojama būti ypač atidiems, atlikti namų darbus ir pasidomėti, su kuo yra sudaromos sutartys, kam tiekiamos prekės, ar tikrai iš susitariančios šalies ar jos įgaliotų asmenų sąskaitų, yra daromi tarptautiniai pavedimai ir pan.“, – sako p. Židonienė.
Teisininkė sako, kad kilus ginčui, tarkim, dėl to, ar asmuo turi teisę į 0% PVM tarifo taikymą tiekiant prekes kitai Bendrijos valstybei, šis asmuo privalės pateikti įrodymus, jog ūkio subjektas tikrai veikė sąžiningai ir ėmėsi visų priemonių, jog įsitikintų, kad sudaromas sandoris nenulėmė jo sukčiavimo mokesčių srityje dėl trečiųjų asmenų veiklos.
Tokią praktiką neseniai vienoje byloje suformulavo Lietuvos vyriausias administracinis teismas. Buvo apibendrinta tarptautinė praktika ir teisės normų sąveika, šalių sąžiningumo bei rūpestingumo buvimas bylose dėl 0% PVM tarifo taikymo eksportuojant prekes į kitas Bendrijos valstybes.
Painiava INCOTERM terminuose
Tyrimu metu taip pat paaiškėjo, kad daugiau kaip penktadalis (24%) interesantų domėjosi INCOTERM (tarptautinės prekybos sutarčių) sąlygomis, jų reikšme tarptautinių sutarčių sudarymui.
„Dažnai įmonių vadovams, eksporto ar importo vadybininkams, sudarinėjantiems tiekimo sutartis su užsienio partneriais, trūksta žinių, ką reiškia sutartyse įrašytos kelios raidės ir tik kilus ginčui pradeda aiškėti, jog tų kelių raidžių kombinacija nulemia vienos ar kitos šalies atsakomybę sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Pavyzdžiui, dažnai kyla klausimų, kokia atsakomybė už prekės praradimą, sugadinimą tenka pardavėjui, o kokia pirkėjui“, – sako p. Židonienė.
Pagal tarptautines INCOTERM taisykles, jos yra suskirstytos į grupes (E, C, F ir D). Verslininkai, taupydami laiką ir pinigus, vietoj sąlygų sutartyje įrašo tik jų sutrumpinimą, o dažnai išvis sutarties nesudaro, o tik pristatymo sąlygų sutrumpinimą įrašo į sąskaitą-faktūrą. Pavyzdžiui, pagal trumpinį CFR (angl. cost and freight) eksportuotojas apmoka visas išlaidas ir frachtą iki nurodyto punkto (uosto). Prekių praradimo ar sugadinimo rizika, taip pat papildomos išlaidos, atsirandančios po perdavimo laiko denyje išsiuntimo uoste, tenka pirkėjui. Šis terminas naudojamas tik vandens transportui.
Tokių trumpinių pagal INCOTERM taisykles yra per 10, bet ne visuomet eksportuotojai juos tinkamai naudoja.
Nori apsaugoti „know how“
Trečia pagal populiarumą problematika – darbo teisė, įvairiais su darbo teise susijusiais klausimais į „Magnusson ir partneriai“ teisininkus tiriamuoju laikotarpiu kreipėsi 17% įmonių.
„Verslininkai dažniausiai užduoda klausimus, susijusius su darbuotojų atleidimo tvarka ir dėl galimybės pasirašyti su darbuotojais konfidencialumo sutartis.
Pastarasis atvejis ypač aktualus, kadangi neretai pasitaiko situacijų, kai darbuotojai, pasisavinę visą „know how“, išeina pas konkurentus arba tiesiog pradeda dirbti savarankiškai bei pardavinėti arba kurti analogišką produkciją.
Tokiais atvejais nesąžiningai pradėta konkurencija lemia įmonės pajamų sumažėjimą, klientų bei unikalumo ir išskirtinumo praradimą“ , – sako p. Židonienė.
Teisininkė visais atvejais rekomenduoja su darbuotoju pasirašyti nekonkuravimo, konfidencialumo sutartis, numatant tam tikro dydžio baudas sutarties pažeidimo atveju.