Startuoliai: dirbti samdomame darbe, ar ne?

Naujo verslo dienoraštis

Sąvoka: startuolis – jaunasis inovatyvus verslas.
Lietuviškojo verslų akseleratoriaus „StartupHighway“ patirtis rodo, kad dažniausiai startuolių programoje dalyvaujantys verslininkai sunkiai suderina savo projekto vystymą ir darbus kitose įmonėse. Todėl daugumai startuolius kuriančių verslininkų tenka priimti ryžtingą sprendimą – palikti senąjį darbą, visas jėgas sutelkiant prie naujausio projekto.

Internete ši tema gvildenama iš įvairių pusių. Portalo „Quora“ skaitytojai svarsto, ar startuolių vystytojai turėtų mesti senuosius darbus, ir klausia, iš ko gyventi, jei negauni nuolatinių pajamų. Anot „Quora“, viskas įmanoma, teriekia drąsos ir užsidegimo. Skaitantys anglų kalba visą straipsnį galite rasti šioje nuorodoje: http://b.qr.ae/UlDQlC.

Verslo pradžios klausimą svarstome su kalbamės su Kur Gyvenu.lt  bendra įkūrėjais Jokūbu Nečiūnu  ir Andriumi Gintalu  bei Daugilu Kakaru withEvent.com direktoriumi.

Ką veikėte prieš prasidedant StartupHighway akceleratoriui? Ar tęsiate senuosius darbus?

Jokūbas: Vasaros pradžioje dirbau įmonėje „Esk solutions“. Nors darbą ir nutraukiau, bet pats bendradarbiavimas nenutrūko. Jeigu buvusiam darbdaviui reikia pagalbos – šis kreipiasi į mane.

Andrius: Mano situacija truputi kitokia, tiek tuomet, teik dabar esu Mykolo Riomerio Universiteto lektorius, kur dirbu ne pilnu etatu.

Daugilas: Prieš tai dirbau internetinių puslapių kūrėju vienoje lyderiaujančių interneto sprendimų įmonių Lietuvoje. Iš darbo išėjau dar prieš pateikiant paraišką dalyvauti „StartupHighway“.

Ar tikrai buvimo akseleratoriuje neįmanoma suderinti su kitais darbais?

Jokūbas: Manau pilno etato darbą būtų labai sunku suderinti su darbu startuolyje. Taip dirbant, tiesiog nelieka laiko ir jėgų efektyviai dirbti su startuoliu arba jis neauga taip greitai, kaip galėtų.

Andrius: Akademinį darbą ir veiklą akceleratoriuje suderinti galima, tačiau labai sunkiai. Abu darbai reikalauja atsidavimo ir motyvacijos, todėl pagrindiniu iššūkiu tampa laiko planavimas ir noras greičiau pasiekti tikslą. Kalbant apie vasarą vykusią programą, darbas prasidėdavo 9 val. ryte ir tęsdavosi iki kol užmiegi. Papildomai veiklai nebelieka laiko.

Daugilas: Manau, įmanoma, bet labai retai. Ir tik tokiu atveju, jei daugiausiai laiko visgi yra skiriama akceleratoriui. Įprastų darbo valandų laikytis nepavyktų.

Kaip apmokate sąskaitas?


Jokūbas: Aš gyvenu iš „StartupHighway“ investicijos ir šiek tiek prisiduriu dirbdamas papildomus darbus.

Andrius: Universitetas ir santaupos. 

Daugilas: Iš santaupų, akceleratoriaus skirtų lėšų bei retai pasitaikančių smulkių darbų, tačiau tik iš tokių, prie kurių dirbu ne daugiau nei kelias valandas.

Ar sunku buvo atsisakyti darbo bei atlyginimo ir pasinerti į veiklą, kur nėra nei pastovumo, nei garantijų?

Jokūbas: Darbo atsisakyti nebuvo sunku, nes,  jei projektas nepasiseka,  programuotojui darbą susirasti nėra kėblu. Buvęs darbdavys paliko galimybę grįžti. Tai pat pagalvojau, kad negalima praleisti tokios galimybes ir įgauti puikios patirties.

Andrius: Pasinerti į tokią veiklą tikrai reikia drąsos ir tikriausiai tai galima pavadinti maža avantiūra. Būtų visai kita situacija, jeigu turėčiau didelių įsipareigojimų. Abejonių nebuvo, nes pagrindinis noras yra išbandyti save ir pažiūrėti, ar galim įgyvendinti idėją tinkamai.

Daugilas: Visai nesunku. Man patinka iššūkiai. Be to manau, kad kuo jaunesnis žmogus – tuo paprasčiau yra suderinti finansiškai neužtikrintą gyvenimą.

Kaip pasikeitė jūsų rutina palyginus su draugų, dirbančių didelėse įmonėse?


Jokūbas: Mano rutina nelabai ir pasikeitė, vis tiek darbą pradedu dažniausiai 9 val. ryte ir baigiu apie 6 val. vakare. Tik jaučiuosi laisviau. Jei pavėluočiau į darbą, nėra viršininko, kuris galėtų pykti.

Andrius: Pradedi labiau planuoti ir taupyti laiką. Darbo diena baigiasi pasiekus vieną tikslą, o kita diena įgyvendinus dar kitą tikslą.

Daugilas: Padaugėjo darbo valandų ir šiek tiek pasislinko diena. Dabar darbą pradedu vėliau, o baigiu – daug vėliau (šypsosi – aut. past.).

Dažnai startuoliai būna išvystomi, užauginami iki solidžių įmonių, o tuomet parduodami. Tuomet seka naujas etapas – kitos idėjos ir jų aksceleravimas. Ar norėtumėte toliau kurti startuolius? Gal jau turite įdėjų? Ar sutiktumėte, kad startuolių kūrimas labiau yra gyvenimo būdas, o ne darbas?

Jokūbas: Pabaigus pirmąjį projektą, manau, imtis kito, nes vystyti savo projektus yra daug įdomiau negu dirbti kažkam kitam, kartais net naudingiau finansiškai.

Andrius: Būtinai pabandysim vystyti antrą startuolį. Antrą kartą darant bus daug kartų lengviau. Jau turime idėją, ir tikiu, kad ją bus galima įgyvendinti daug greičiau. Pradedant daryti automatiškai pritrauki žmones, kurie mato galimybes dirbti kartu ir sukurti vertę. Nepriklausomai kaip pavadinsime, darbu ar gyvenimo būdu, kurti verslą nuo nulio yra labai sudėtinga.

Daugilas: Šiuo metu idėjų netrūksta, kaip bus ateity nežinau. Apie kompanijos pardavimą kalbėti dar anksti, reikia dar labai daug nuveikti iki to.
Šiuo metu labiau sutikčiau su nuomone, jog startuolis – tai gyvenimo būdas. Iš tiesų, tai yra ne kiekvienam, aš pats taip gyvenu dar labai neilgai, taigi tą sąvoką vertinti galėsiu geriau po ilgesnio laiko, gal kai parduosim šią įmonę.

***
Agnė Adomaitytė / “StartupHighway”