2011.12.12, 13:52
2011 m. gruodžio 12 d., Vilnius – Žinių ekonomikos forumo vykdomo projekto metu pasiteisino mokymų derinimas su socialinėmis paslaugomis. Paaiškėjo, kad į darbo rinką didelė dalis bedarbių negali įsijungti dėl įsipareigojimų šeimai – slaugo artimuosius,
laiku neįgyja reikalingų įgūdžių, negali skirti įprastų 8 valandų per dieną darbui ar kitaip yra atkirsti nuo galimybių kurti pridėtinę vertę darbo rinkoje.
Žinių ekonomikos forumas kartu su partneriais vykdo projektą “Darbdaviai už šeimai palankią darbovietę”, kuriam įpusėjus aiškėja, jog dėl mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ar neįgaliųjų priežiūros, kitų šeimos problemų iš darbo rinkos priversti dalinai ar visai pasitraukti didelė dalis darbingų piliečių.
“Ekonomikos sunkmečiu Lietuva privalo ieškoti lanksčių darbo formų ir išnaudoti visą įmanomą darbo jėgos potencialą – įtraukti visus, net ir tuos, kuriems šeimos problemos yra tapusios neperžengiama kliūtimi. Projekto metu paaiškėjo, jog daugiau nei 70 proc. tokių asmenų neturi galimybių kelti kvalifikaciją, todėl negali įgyti reikiamų įgūdžių ir nėra pageidaujami itin konkurencingoje darbo rinkoje. Projekto metu mokymų dalyviai itin teigiamai vertino suteikiamas slaugos ar kitas paslaugas, kurios juos bent laikinai išlaisvino nuo įsipareigojimų šeimai, o tą laiką leido skirti mokymams”, – sakė Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris.
Advokatų kontoros Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX atlikta teisinė aplinkos studija pateikė išvadą, jog darbo santykių reglamentavimas Lietuvoje yra gana lankstus – iš 17 įmanomų lankstaus darbo formų Lietuvoje galima rinktis net 15 (kol kas nėra įmanomas metinis darbo valandų apskaitos modelis ir darbas pagal iškvietimą). Tiesa, šios galimybės nepakankamai išnaudojamos – pavyzdžiui, darbdaviai ir darbuotojai retai renkasi tokią naują darbo santykių formą kaip nuotolinis darbas namuose, didesnės organizacijos vis dar menkai išnaudoja kolektyvinių sutarčių teikiamas galimybes. Kita teisininkų identifikuota darbo santykių reguliavimo yda – tai nepakankamai aiški šeimos samprata, į kurią tradiciškai įtraukiami tik tėvai ir vaikai, o kiti asmenys lieka pilkoje zonoje, kuriai teisinė apsauga nebeužtikrinama. Be to, valstybė nenumato jokios mokestinio skatinimo sistemos, kuri skatintų derinti įsipareigojimus šeimai ir darbui.
Iki gruodžio mėn. pradžios net 18-oje Lietuvos rajonų vykusiuose mokymuose pradėjo dalyvauti jau daugiau nei 400 dalyvių, kuriems šią galimybė suteikė papildomos paslaugos – mokymų metu samdyti slaugos specialistai, teikta kita profesionali pagalba artimiausiems šeimos nariams. Preliminarūs VšĮ “Socialinės gėrovės projekcija” atliekamo tyrimo duomenys rodo, jog net 75 proc. kursų dalyvių teigiamai vertino tokias galimybes, daugeliui jų – tai pirmoji galimybė mokytis ir kelti įgūdžius, nes anksčiau analogiškų galimybių spręsti šeimos problemas jie neturėjo.
Projektas “Darbdaviai už šeimai palankią darbovietę” finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis ir yra įtrauktas į LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirto biudžeto asignavimą. Priemonė “Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas” įgyvendinama pagal 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioritetą “Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis”.