2012.09.10, 15:23
Savarankiškai dirbančių asmenų, palyginti su paskutiniais metais prieš krizę, Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu. Tačiau pastaruoju metu naujų įmonių steigiama daugiau. Verslininkų teigimu, tokius pokyčius lemia ir valdžios politika, ir besikeičiančios kartos.
Per pastaruosius penkerius metus savarankiškai dirbančių asmenų (tarp jų ir samdančių darbuotojus) skaičius sumažėjo beveik 32%, arba 58.000 asmenų, skelbiama naujausiame Statistikos departamento Darbo rinkos metraštyje.
Pernai, palyginti su visais užimtaisiais, savarankiškai dirbo 9,1% asmenų (125.000), kai 2007 m. tokių buvo beveik 12% (183.000).
Savo ruožtu viešosios įstaigos “Versli Lietuva” duomenimis, naujų įmonių Lietuvoje 2011 m. buvo įregistruota 10.391 - daugiausiai per paskutinius 10 metų. Palyginti su 2007 m., jų registruota 5% daugiau. Išregistruotų bendrovių per penkerius metus sumažėjo 41%, nuo 5.418 iki 3.213.
Daugiau informacijos ir nišų
Anot Arturo Mackevičiaus, Kauno smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininko, naujas įmones kurti skatina valstybės pagalba bei sparti kai kurių sektorių plėtra, o dalį savarankiškai dirbančių asmenų trauktis – visiškai arba į šešėlį – paskatino “per greitai” po krizės vėl padidinti mokesčiai.
“Tai, kad atsiranda įmonių, yra viena viešųjų verslo konsultacinių centrų darbo pasekmių, nes žmonės lengviau susiranda informaciją iš pirmų lūpų - kaip verslą sukurti, kur eiti. Antras dalykas, kad skirta įvairių paramos formų, lengvatinių paskolų. Tokiu būdu dalį jaunimo išjudino kurti naujas įmones, nes viešajame sektoriuje darbo vietų nedaugėja, o versle - drastiškai sumažėjo. Tie, kurie nėra kur nors įdarbinti, kad galėtų pasišvilpaudami dirbti, sukaupia savo energiją bei aplinkos pinigus ir startuoja. Aišku, išskyrus tą grupę, kuri sutrumpina kelią ir važiuoja užsidirbti į Norvegiją, Angliją, Vokietiją ir panašiai”, – kalbėjo p. Mackevičius.
Statistikų duomenimis, šiemet rugpjūtį iš Lietuvos oficialiai emigravo 5.285 asmenys – beveik penktadaliu mažiau nei prieš metus.
Anot p. Mackevičiaus, keičiasi ir tai, kad užaugo informacines technologijas išmananti karta, kurios verslui ir toliau gausu nišų.
“Yra ir tas faktorius, kad dabartinė karta, kuriems kompiuteris arba sudėtingas mobilusis telefonas yra kaip savaime suprantamas žaislas, krypsta į informacinių technologijų sritį, kuri yra absoliučiai neišsemiama – į ją keliasi ir visos komunikacijos, ir reklama, ir spauda, ir prekių pasiūla, ir atsiskaitymai negrynaisiais, iššokant iš bankų sistemos. O jeigu ketini kažkuo stabiliai užsiimti, aišku, yra palanku kurti UAB”, – sakė jis.
Šešėliai
Tuo metu dalis savarankiškai dirbančiųjų, tokių kaip statybininkai, p. Mackevičiaus teigimu, buvo priversti trauktis į šešėlį ir tikėtis, kad “mokesčių inspektoriai negali apžiūrėti, kas kokiame miestelyje ir kokiame individualiame name plyteles kloja”.
“Verslo liudijimų sumažėjo turbūt dėl to, kad per krizės laiką buvo drastiškai sumažintas jų apmokestinimas, po krizės truputėlį daugiau legalizavosi, bet kai savivaldybės paankstino krizės, kuri dar nesibaigė, pabaigą ir nutarė kelis ar daug kartų pakelti įmokas statybininkams bei visiems kitiems, tada jie vėl spruko į krūmus ir pradėjo neberodyt savo veiklos, nes jiems nebetiko taip dirbti – gaila viską atiduoti”, – aiškino p. Mackevičius.
VŽ rašė, kad statybų ir remonto įmonės skundžiasi atsigaunančioje rinkoje turinčios konkuruoti su sunkmečiu į šešėlį pasitraukusiais ir savarankiškai dirbti pradėjusiais buvusiais savo specialistais.
Pasak p. Mackevičiaus, verslumas Lietuvoje šiuo metu vertintinas kaip vis dar nepakankamas, o smulkųjį prekybos verslą “labai daug užgožia monopoliniai verslai”.
Vyrai dirbo daugiau
Pasak statistikų, iš verslo per krizę pasitraukė daugiau vyrų nei moterų. Pernai Lietuvoje savo verslą turėjo 51.100 moterų ir 74.100 vyrų, o tai yra atitinkamai 14.000 ir 44.000 mažiau negu 2007 metais.
Remiantis Statistikos departamento parengtame leidinyje pateiktais skaičiais, vyrai savo verslui skiria daugiau laiko nei moterys – pernai jie dirbo po 40 valandų per savaitę, o prieš prasidedant krizei, 2008 m., po 41,2 valandos per savaitę.
Moterys verslininkės dirba keliomis valandomis mažiau ne tik palyginti su vyrais, bet ir palyginti su samdomomis darbuotojomis – vidutiniškai 36-37 valandas per savaitę.
Savarankiškai dirbantys asmenys – turintys savo verslą, dirbantys pagal verslo liudijimą ar ūkininkaujantys,
negaunantys atlyginimo, bet turintys pelno, pajamų.