2012.12.16, 10:09
Alternatyvus įmonių finansavimosi šaltinis – rizikos kapitalo fondai ir bendrovės – Lietuvoje, nors ir pamažu, tačiau įsivažiuoja, o labiausiai bendrą šneką jie randa su jaunomis technologijų įmonėmis, kurių bankai prisibijo. Fondai tik įpusėja savo investavimo laikotarpį, tad pinigų juose dar tikrai yra.
Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija skaičiuoja, kad įsteigti pagal JEREMIE iniciatyvą (ja ES paramos lėšomis siekiama pagerinti įmonių galimybes gauti išorinių finansavimo šaltinių) šalyje šiuo metu veikia 4 vietiniai rizikos kapitalo fondai: „LitCapital”, Verslo angelų fondas, „BaltCap” ir „Practica”.
Be jų, šalyje veikia 3–4 regioniniai rizikos kapitalo fondai, iš jų šiemet įkurtas Baltijos inovacijų fondas (bendra Europos investicijų fondo, Lietuvos, Latvijos ir Estijos iniciatyva) realiai yra fondų fondas, investuojantis į privataus ir rizikos kapitalo fondus.
Mūsų rinkos neaplenkia ir keletas didesnių užsienio rizikos kapitalo fondų iš Lenkijos ar Londono, tarp jų – „Enterprise Investors”, „Mid Europa”.
Be minėtų fondų, Lietuvoje yra ir rizikos kapitalo bendrovių: „Avestis”, „Baltvesta”, „Hermis Capital”, „Šiaulių banko investicijų valdymas”, „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas”, „SEB Venture Capital” ir keletas smulkesnių.
Pasak specialistų, visų Lietuvoje veikiančių rizikos kapitalo fondų ir įmonių valdomo turto vertę įvertinti sunku, tačiau vien keturi JEREMIE iniciatyvos fondai valdo 255 mln. Lt, o vietinių rizikos kapitalo bendrovių (fondų) bendras valdomas turtas yra maždaug dvigubai didesnis (daugiau kaip 500 mln. Lt).
Asociacija skaičiuoja, kad rizikos kapitalo fondai ir bendrovės šiemet sausį–rugsėjį jau padarė maždaug 13 investicijų bent į 12 įmonių, pernai buvo įvykdyti 23 investiciniai sandoriai, bendra jų vertė siekė beveik 90 mln. Lt (šių metų vertė dar skaičiuojama).
„Šių metų statistika kiekine išraiška gal kiek ir atsilieka nuo pernykštės, tačiau daugiausia dėl objektyvių priežasčių – daugelis sandorių baigiami metų pabaigoje, be to, pernai buvo daugiau smulkių sandorių, o šiemet jau matome daugiau stambesnių”, – kalba Šarūnas Šiugžda, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos prezidentas.
Pasak jo, bendra rizikos kapitalo padėtis Lietuvoje gerėja, šie fondai ir bendrovės pamažu įsivažiuoja.
„Didelę įtaką tam padarė naujų rinkos dalyvių atėjimas. Pastebima, kad nauji šios rinkos dalyviai ne tik laukia, kol į juos bus kreiptasi su verslo idėjomis, bet ir patys aktyviai ieško patrauklių investavimo galimybių. Manau, 2013 m. sulauksime dar didesnio fondų aktyvumo tiek dėl augančios rizikos kapitalo pasiūlos, tiek dėl didesnio skaičiaus verslininkų, siekiančių jo pritraukti”, – aiškina p. Šiugžda.
Daug kas nežino
Anot rizikos kapitalų fondų atstovų, kad jų veikloje kiltų proveržis, pirmiausia reikia, kad verslininkai daugiau žinotų apie tokią kapitalo pritraukimo galimybę.
Dar 2010 m. atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad 92% Lietuvos bendrovių nebuvo susidūrusios su rizikos kapitalo fondais, o 93% vadovų nežinojo nė vieno Lietuvoje veikiančio fondo.
„Lietuvos rizikos kapitalo rinkos istorija dar labai trumpa. JEREMIE fondai Lietuvoje buvo įsteigti tik 2010 m., o pradėjo investuoti tik pernai. Iki jų atėjimo turėjome pavienes rizikos kapitalo arba „investicines-holdingines“ bendroves, darančias pavienes investicijas. Šiuo metu rinkoje turime pastovių pinigų pasiūlą – veikia fondai, kurie turi investuoti nustatytas konkrečias sumas pinigų per apibrėžtą laikotarpį ir tai padarys. Pastovi investicijų pasiūla yra naudinga įmonėms ir akcininkams“ – kalba Kornelijus Čelutka, 20 mln. EUR valdančio ir į penkias bendroves investavusio fondo „BaltCap“ investicijų direktorius.
Pinigų yra
Bendrovėms, besidominčiomis galimybėmis pritraukti lėšų iš rizikos kapitalo fondų, galimybių tai padaryti dar tikrai yra.
Skaičiuojama, kad trijų fondų, veikiančių pagal JEREMIE programą, investavimo laikotarpis yra tik įpusėjęs ir jie investavę tik maždaug pusę visų planuotų lėšų. Ketvirtasis fondas dar tik pradeda investicinę veiklą.
„Labai tikimės, kad daugiau informacijos apie mūsų veiklą įmonėms, jų savininkams padės suprasti rizikos kapitalo fondų teikiamą naudą, taip pat galimybes augti ne 5% per metus, o kartais. Svarbu suvokti ir tai, kad geriau 50% augimas nuo milijono nei 100% nuo 100.000. Esame išalkę investicijų, bet, pabrėšiu, protingos rizikos investicijų”, – kalba Algimantas Variakojis, „Verslo angelų fondo I“, šiemet padariusio 9-ias investicijas, valdytojas.
Pasak specialistų, kokiu kapitalo šaltiniu pasinaudoti, priklauso nuo pačios įmonės poreikių. Nenorint dalintis nuosavybės teisėmis, labiau tinka finansuotis iš banko. Tačiau bankas nedalyvaus valdybos darbe, nesidalins savo ryšiais ir patarimais. O rizikos kapitalo investuotojams privaloma perleisti dalį įmonės akcijų.
„Be to, rizikos kapitalo investuotojai dalyvauja įmonės valdyme, konsultuoja verslo ir vadybos klausimais ir dalinasi be galo vertingais verslo ryšiais, sukauptais darant ankstesnes investicijas, padeda pritraukti stipresnių vadovų komandas, turi daug ryšių bankų, patarėjų, užsienio rinkų ir kitose srityse”, – vardija p. Šiugžda.
Rinkos mados
Fondų valdytojai pabrėžia, kad tipiniu rizikos kapitalo fondų klientu tampa jaunos technologijų bendrovės, o tam yra net kelios priežastys.
Visų pirma, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pakankamai daug investicijų daroma IT srityje. Tai dažniausiai būna jaunos įmonės, kurioms vadovauja jauni ambicingi vadovai.
„Be to, bankai tradiciškai nefinansuoja to, ko nesupranta. IT, naujųjų technologijų sektoriai dažniausiai susiję su naujovėmis, inovacijomis. Čia gali uždirbti daug pinigų, bet kartu prarasti viską. Bankai renkasi uždirbti mažiau, bet užtikrintai. Ir juos galima suprasti, – jie atsako už indėlininkų pinigus. O mes siūlome įmonėms ir bankams realizuoti bendrus projektus su rizikos kapitalo fondais: fondai prisiima didesnę riziką, kartu skirdami dėmesio projektų vertinimui ir vykdymo kontrolei, o bankai atpigina kapitalo kainą“, – kalba p. Variakojis.
Tačiau patys fondai bendradarbiavimo potencialą mato ir kituose sektoriuose.
Pasak p. Šiugždos, pernai pagal iš rizikos kapitalo fondų pritrauktas lėšas pirmavo pramoninių produktų, vartojimo prekių ir mažmeninės prekybos, atsinaujinančių energijos šaltinių investicijų sektoriai, o šiemet, be technologijų įmonių, kapitalo injekcijų iš fondų sulaukė komunikacijų, vartojimo prekių ir mažmeninės prekybos bendrovės.
„Iš mūsų investicijų šiais metais IT sektoriui galime priskirti dvi. Tačiau matau didelį potencialą ir atkurti Lietuvoje tradicinės pramonės pozicijas, kurias praradome dėl Kinijos ar nepasisekusių investicijų. Yra didelis potencialas mašinų pramonėje – pertvarkyti, modernizuoti gamybos linijas. Matau galimybių maisto, metalo apdirbimo pramonėje. Verslo angelo kompetencija tokiu atveju atsiskleidžia pamatant tas nišas, randant pardavimų kanalų ir organizuojant pardavimus“, – kalba p. Variakojis.
***
Kas tai?
Rizikos kapitalas (angl. venture capital) – privataus kapitalo forma, kai kapitalas (daugeliu atvejų) investuojamas į biržoje nekotiruojamas, naujai įsteigtas įmones, ieškančias kapitalo šaltinių plėtrai ar kitoms investicijoms. Tai alternatyva bankų paskoloms, akcijų, obligacijų emisijos platinimui ar pinigų pritraukimui per biržą. Pagal tipinę schemą, rizikos kapitalo įmonė (fondas) neįgauna įmonės kontrolės, tačiau dalyvauja jos valdyme, kontroliuoja procesus, prisideda prie bendrovės veiklos savo patirtimi ir ryšiais, dažniausiai jos atstovai dirba įmonės valdyboje. Rizikos investuotojas siekia uždirbti nusistatytą grąžą, o po kelerių metų pasitraukia iš įmonės akcininkų. Visi Lietuvoje esantys rizikos kapitalo fondai investuoja į įmonių veiklos pradžią arba plėtrą, todėl fondas į tą pačią įmonę investuoja vidutiniškai du kartus.
ES iniciatyva
JEREMIE iniciatyva – bendra Europos Komisijos, Europos investicijų banko grupės iniciatyva, kurios tikslas – pagerinti įmonėms galimybes gauti išorinių finansavimo šaltinių panaudojant dalį Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 m. lėšų.
JEREMIE leidžia ES valstybėms narėms ir regionams dalį joms numatytų ES struktūrinių fondų ir nacionalinių lėšų per kontroliuojančiuosius fondus panaudoti smulkiajam ir vidutiniam verslui finansuoti. Ši parama yra grąžintina, o lėšos reinvestuojamos, todėl daugiau mažų ir vidutinių įmonių gali pasinaudoti ES lėšomis. Pagal JERMIE programą investuojantys fondai vengia investicijų į lošimo, stipriųjų alkoholinių gėrimų, tabako sektorius, kitus socialiai neatsakingus sektorius, žemės ūkio produkcijos auginimą.
***
Tekstas skelbtas gruodžio 5 d. dienraštyje “Verslo žinios”.