2013.01.21, 18:27
Valdžia Lietuvoje pasikeitė, o smulkiųjų verslininkų reikalavimai – ne. Ant ministro pirmininko darbo stalo jau turėtų gulėti įvairių spręstinų klausimų paketas. Jame, kaip ir anksčiau, didžiausias dėmesys skiriamas galimoms mokestinėms lengvatoms ir darbo jėgos apmokestinimo klausimams.
„Tikimės, ūkio ministrė ar pats premjeras su verslininkais bendradarbiaus. Tačiau kadencijos pradžia mus nuliūdino ir nieko gero nežada. MMA didinti iki 1.000 Lt smulkiesiems bus didžiulis smūgis“, – Vyriausybės darbo pradžią kritiškai vertina Dalia Matukienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos pirmininkė.
Premjeras Algirdas Butkevičius sako su tarybos reikalavimais jau spėjęs susipažinti. Klausimams spręsti, anot jo, jau sudaroma speciali darbo grupė.
„SVV pageidauja, kad būtų sumažinti su darbuotojų išlaikymu susiję mokesčiai, ar tam yra erdvės – aiškinsis darbo grupė. SVV būtina pagalba. Stambiesiems lengviau užsitikrinti kreditavimą bankuose. O SVV atstovams dėl kreditavimo kyla problemų, tam reikia ir sutarimo su bankų atstovais“, – dienraščiui santūriai atsako premjeras, nors Vyriausybės programoje – gausybė pažadų puoselėti SVV sritį.
Geri ir blogi pokyčiai
Praėję metai smulkiesiems verslininkams atnešė daugiau įvairių naujovių nei visas pastarasis dešimtmetis. Didžiausio dėmesio sulaukė pradedantieji: pagaliau įsigaliojo Mažųjų bendrijų įstatymas, sukurta paramos pirmaisiais metais sistema, sumažinta baudų rizika. Didesnės ir seniau veikiančios bendrovės metus nugyveno ramiau: nors buvo baiminamasi minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo, žadėtas krachas dėl jo neįvyko. Smulkiųjų verslininkų atstovai vienbalsiai sutinka, kad pernai verslą labiausiai paveikė keturi pagrindiniai dalykai: Mažosios bendrijos atsiradimas, MMA didinimas, verslo liudijimų sistemos pertvarka ir trijų laiptelių programa, padedanti išgyventi pirmuosius verslo metus.
„Siūlyčiau pokyčius skirti į dvi dalis: gerus ir blogus. Greta teigiamo proveržio negalima nepastebėti ir dalykų, kurie verslo gyvenimo nepalengvino“, – metus ir kartu politinį ciklą – Seimo kadenciją apibendrina p. Matukienė.
Ilgai lauktas įstatymas
Anot jos, pernai priimtą MB įstatymą neabejotinai galima laikyti vienu svarbiausių kelerių pastarųjų metų sprendimų smulkiesiems verslininkams. Įstatymas atvėrė būdą verslą įsteigti paprasčiau, greičiau ir šiek tiek pigiau. Naujoji verslo forma tapo patraukliausia nedidelių investicijų reikalaujantiems smulkiesiems šeimos verslams.
„Tai geriausias dalykas, per pastaruosius metus padarytas dėl smulkiojo verslo. Tiesa, šiandien daugiau naudos turėtume, jei įstatymas būtų priimtas bent metais anksčiau. Tačiau nepaisant visko MB atsiradimą galima laikyti didžiuliu laimėjimu“, – įsitikinusi p. Matukienė.
MB patrauklumą lėmė galimybė verslą steigti daugiau nei vienam steigėjui, minimalaus kapitalo dydžio reikalavimo nebuvimas, be to, į MB leista įnešti ir piniginius, ir nepiniginius įnašus. MB taip pat neprivalo turėti vadovo, o buhalterinę apskaitą leidžiama vesti bet kuriam bendrijos nariui.
Nuo rugsėjo pradžios iki metų pabaigos visoje šalyje buvo užregistruota per tūkstantį MB. Verslininkai pranašauja, kad dėl įstatymo priėmimo naujai sukuriamų įmonių skaičius Lietuvoje greitai pralenks Estiją ir Latviją, nors iki šiol smarkiai atsilikome nuo mažiau gyventojų turinčių kaimynių.
Paveikė skirtingai
Ne visos naujienos smulkiesiems verslininkams praėjusiais metais buvo tokios geros. Po ilgų svarstymų pernai galiausiai nuspręsta padidinti MMA. Nuo rugpjūčio ji padidėjo 50 Lt, iki 850 Lt. Vasaros MMA kėlimą pusšimčiu litų smulkiųjų verslininkų atstovai vertina nevienodai, nors dėl vieno dalyko iš esmės sutaria – smulkieji dėl to patyrė mažiau vargų nei buvo galima tikėtis.
„Manyčiau, šis didinimas buvo laiku, logiškas ir didelės žalos nepadarė. Greičiausiai pokyčiai buvo neišvengiami – kilo vidutinė alga, tad turėjo kilti ir minimali. Vėluojančių mokėti mokesčius verslininkų kiek padaugėjo, tačiau visi greitai prisitaikė“, – mano Artūras Mackevičius, Kauno smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas.
MMA didinimo mažiausiai laukia nedidelių, po kelias dešimtis darbuotojų turinčių įmonių. Verslininkai baiminasi, kad darbuotojų algų kėlimas bus nepakeliamas smūgis įmonių biudžetams. Todėl praėjusių metų pabaigoje priimtą sprendimą didinti MM iki 1.000 Lt smulkieji pasitiko nepalankiai – darbo vietos kaina darbdaviui padidėjo nuo 1.115 iki 1.312 Lt. Savo ruožtu darbuotojo į rankas gaunama suma ūgtelėjo nuo 715 iki 825 Lt.
Sukėlė maišatį
Nuo 2012-ųjų pradžios į 2010 metų lygį grąžintos verslo liudijimų kainos. 2011 m. verslo liudijimas negalėjo kainuoti mažiau kaip 120 Lt, o nuo 2012 m. ši riba išaugo iki 1.440 Lt. Pavyzdžiui, prekybai išduodami verslo liudijimai Kaune nuo pernai kainuoja 2.100–2.200 Lt.
„Kas vertėsi tam tikra veikla pagal verslo liudijimus, tie ir toliau verčiasi. Niekur nesidėsi, tačiau tokia kaina patiems smulkiausiems verslininkams tapo pernelyg didelė. Šis kainos grąžinimas į ankstesnį lygį buvo skubotas, visiškai neatsižvelgta į ekonominius rodiklius. Tiesiog nusprendė taip, ir viskas“, – aiškina p. Mackevičius.
Anot jo, dar didesnė problema tapo su verslo liudijimais susiję pokyčiai, kai dalis veiklos rūšių buvo stambinama, kai kurios iš viso naikinamos.
„Kai daugelį metų esi pripratęs prie vieno, o staiga reikia daryti visai kitaip, visada kyla sunkumų. Darbas paprastinant visus aprašus buvo padarytas gal ir geras, tačiau informacijos trūko, kilo maišatis“, – teigia pašnekovas.
Naujokams ramiau
Kelerius metus įvairiose darbo grupėse planuota ir kurta pagaliau pradėjo veikti vadinamoji trijų laiptelių programa. Jos esmė – nuolaidžiauti pradedantiesiems verslininkams nebaudžiant jų dėl nedidelių klaidų, į rankas iš anksto įduodant inspektavimų atvejais reikalingus klausimynus.
„Negalima nepaminėti ir to, kas buvo pradėta prieš kokius dvejus metus, tačiau tik pernai galiausiai įgyvendinta. Pirmiausia pagaliau buvo mažinama administracinė našta įmonėms sudarant iš anksto žinomus klausimynus, kurie padeda pasiruošti galimiems patikrinimams. Be to, pagaliau už smulkius nusižengimus pradėta įmones ne bausti, o konsultuoti. Atsirado galimybė gauti pirmųjų metų krepšelį, iš jo susimokėti už specialistų konsultacijas“, – gerus darbus vardija p. Matukienė ir tikisi, kad ir per šią Seimo kadenciją Vyriausybė įgyvendins savo programoje numatytus SVV padedančius projektus.
***
KOMENTARAI
Dalia Matukienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė:
„Praėjusių metų pokyčius daliju į dvi dalis: gerąją ir blogąją. Gerojoje atsiduria Mažųjų bendrijų įstatymas ir pagalba pradedantiesiems. Blogojoje yra MMA kėlimas ir milžiniškas verslo liudijimų kainų šuolis. Tačiau jei reikėtų pasverti visus argumentus, metus vertinčiau gana teigiamai. Valdžia smulkiojo verslo tarybai skyrė daug dėmesio, klausėsi ir tikrai dirbo.“
Arturas Mackevičius, Kauno smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas:
„Dėl kai kurių pokyčių pernai buvo paskubėta. Vis dar turime problemą mūsų verslą vertinti pagal ekonomikos atsigavimo rodiklius. Tačiau ar tikrai smulkųjį verslą, mažas įmones, kuriose dirba po kelis darbuotojus, galima lyginti su tomis, kurios eksportuoja ir kurių apyvartos milijoninės?“
Algirdas Butkevičius, ministras pirmininkas:
„Šios srities problemas kartu su mokesčių klausimais spręs galimai mokesčių reformai parengti šiuo metu sudaroma darbo grupė. Darbo grupė ieškos būdų, kaip palengvinti mokestines sąlygas smulkiesiems. Savo ruožtu Ūkio ministerija analizuoja esamą situaciją verslo aplinkai apskritai. Tarp spręstinų problemų pirmiausia įvardijami mokesčiai, taip pat teritorijų planavimo supaprastinimo procedūros, nes tai neretai stabdo verslo plėtrą ir investicijas.“
***
SIEKIAI
Danguolė Pranckėnienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos mokesčių ekspertė:
„Mokesčių pakitimus rengsiančioje darbo grupėje pirmiausia siūlysime didinti neapmokestinamą minimumą. Manome, kad biudžetas nuo to nenukentės, o žmonės galės uždirbti šiek tiek daugiau.
Kitas dalykas – norime pasiūlyti persvarstyti galimas PVM lengvatas skirtingoms verslo sferoms. Smulkiojo verslo atstovai lengvatų norėtų daugiau.
Daug kalbama, kad darbo jėga smarkiai apmokestinama, o kapitalas – per menkai. Tačiau šioje vietoje reikia žiūrėti, kaip geriau visai ekonomikai. Kapitalas juk kuria darbo vietas.
Sieksime kalbėti ir apie iš pažiūros smulkius, tačiau, mūsų manymu, gana reikšmingus dalykus. Pavyzdžiui, norėtume mažinti mokesčius tiems, kurie verčiasi individualia veikla. Gal žmogus nenori būti samdomas darbuotojas įmonėje, nenori įsipareigoti, o bendrovės gal taip pat mieliau samdytų besiverčiantį individualia veikla, o ne kurtų etatą.
Kitas pavyzdys – taršos iš mobiliųjų šaltinių mokesčio skaičiavimas. To mokesčio suskaičiavimas yra brangesnis už pačius mokesčius. Pinigų iš jo surenkama labai mažai, tai gal apskritai to bergždžio darbo nereikia.“
***
PAŽADAI
* Plačiau panaudodami ES paramos ir nacionalinio biudžeto lėšas, remsime smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių kūrimąsi kaime, netradicinės žemdirbystės ir alternatyviųjų verslų plėtrą.
* Finansinėmis paskatomis skatinsime smulkiojo ir vidutinio verslo įmones diegti ir naudoti informacines kompiuterines technologijas, siekdami jų veiklos efektyvumo ir konkurencingumo.
* Įgyvendinsime konkrečias priemones smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti – per kreditavimo sistemą, geresnę prieigą prie finansavimo šaltinių, tikslingas mokesčių lengvatas, administravimo naštos mažinimą, skatindami darbdavius kurti naujas darbo vietas, sudarydami geresnes sąlygas naujoms įmonėms steigti.
* Nustatant ir įgyvendinant valstybines apmokestinimo priemones, būtina užtikrinti mokestinės aplinkos pastovumą ir išvengti tokio apmokestinimo, kuris skaudžiai paveiktų neturtingiausius pensinio amžiaus asmenis, neįgaliuosius ir kitus Lietuvos žmones, taip pat smulkųjį verslą.
* Užtikrinsime palankias sąlygas kurtis ir plėtotis smulkiajam ir vidutiniam verslui, ypač vietos verslui šalies regionuose, palengvindami prieigą prie kapitalo įsikūrimo ir augimo stadijomis, pateiksime visas bazines priemones, reikalingas įmonei žengiant pirmuosius žingsnius, sumažinsime biurokratinius reikalavimus ir sudarysime platesnes galimybes dalį viešųjų pirkimų atlikti iš smulkiojo ir vidutinio verslo.
* Gerinsime verslo, ypač smulkiojo ir vidutinio, prieigą prie finansavimo šaltinių naudojant finansinius instrumentus.
Šaltinis: Vyriausybės programa
Straipsnis publikuotas šiandien dienraštyje “Verslo žinios”.