2013.10.27, 12:55
„Didžiausias stresas yra tai, kad įmonės sėkmė 100% priklauso tik nuo manęs“, – per mokymus sakė vienos smulkios įmonės savininkas.
Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) vadovai dažniausiai susiduria su tokiomis problemomis kaip per didelis darbo krūvis, netikrumas dėl ateities, sunkumai pritraukiant naujų klientų, reikiamų kompetencijų įmonėje trūkumas, darbuotojų kaita, pinigų srautų sutrikimai, auganti skolos kaina, paslaugų kokybės svyravimai.
Lietuvoje streso smulkiajame versle tyrimų nėra atlikta. Amerikos banko 2012 m. atlikta smulkiojo verslo vadovų apklausa JAV rodo, kad savo verslą tvarkyti yra pats didžiausias stresas savininko gyvenime, vertinamas kaip dvigubai stipresnis nei puoselėti santykius su antrąja puse, trigubai stipresnis nei auklėti vaikus ir keturis kartus stipresnis nei valdyti asmeninius finansus.
Daugiau nei pusė SVV savininkų ar vadovų dėl verslo aukoja laisvą laiką ir santykius su šeima, trečdalis – sportą ir kitus asmeninius poreikius. Jie dažniausiai skundžiasi miego sutrikimais ir trūkumu, chronišku nuovargiu, augančiu svoriu, nukenčia santykiai su šeima ir draugais.
Trys streso valdymo strategijos
Jei streso lygis darosi per aukštas, svarbu įvertinti, kas kelia stresą ir kokią strategiją rinktis. Yra trys pagrindinės streso įveikimo strategijos. Tai problemų sprendimas, emocinės būsenos keitimas ir vengimas. Jei galima keisti stresą sukeliančią situaciją, tai yra veiksmingiausia išeitis. Įvertinkite, ar stresas kyla dėl to, kad darbo yra per daug, ar per mažai?
Giedrė Putelytė, lektorė, streso valdymo ekspertė, saviugdos specialistė.
Jei darbo trūksta, verta pagalvoti apie reklamą, pardavimo skatinimą ir tokį darbo organizavimą, kad verslas būtų sklandesnis. Jei tam trūksta kompetencijos, atraskite, kur ir kaip jos įgyti. Tyrimai rodo, kad kuo daugiau darbo įgūdžių turi žmogus, tuo mažiau jis patiria streso, nes gali rinktis kitą veikimo būdą, jei pasirinktasis nepasiteisino.
Jei darbo per daug – dažniau pasakyti „ne“, paskirstyti veiklą, pasamdyti papildomą žmogų, planuoti ne tik darbus, bet ir laiką poilsiui bei atostogoms. Darbo paskirstymas ne tik padeda sumažinti krūvį, bet ir išvengti nesaugumo jausmo atsitraukiant nuo verslo: „be manęs viskas sugrius“, sumažina atsakomybės naštą. Planavimas didina aiškumą, padeda išlaikyti ribas, mažina nerimo ir netikrumo dėl ateities jausmą, taip pat padeda įsivertinti laimėjimus.
Kiekvienas verslo vadovas žino, kad sėkmė ateina tik per savidiscipliną ir atkaklumą. Būkite disciplinuoti ir tada, kai ateina jūsų poilsio laikas. Išjunkite kompiuterį ir telefoną ne tik miego valandomis, bet dar bent dviem valandoms per dieną ir darykite tai, ko tuo metu labiausiai norite.
Kartais būna sunku įvardyti, kas iš tiesų išvargino per dieną. Įvardyti stresą keliančius dalykus gali padėti paprastas pratimas. Nusistatykite, kad žadintuvas ar koks kitas signalas suskambėtų kas valandą. Įvertinkite savo streso lygį tuo momentu nuo 1 iki 10 ir pasižymėkite tą skaičių. Jei streso lygis pakilo ar sumažėjo, palyginti su ankstesniu įrašu, vienu dviem sakiniais užsirašykite, kas pasikeitė. Dienos pabaigoje peržiūrėkite savo streso „kardiogramą“ – greičiausiai pastebėsite įdomių dalykų. Dar daugiau gali atsiskleisti, jei fiksuosite streso lygį kelias dienas iš eilės.