2013.02.09, 09:07
Ateinančią savaitę Paryžiuje vykstančioje audinių parodoje „Premiere vision“ AB „Siūlas“ pristatys naujausią savo produkciją, tačiau derybos su pirkėjais bus rizikingos. Parodoje biržiečiai rodys 2014 m. vasaros lino audinių kolekciją ir potencialiems pirkėjams turės atskleisti kainas, taigi rizikuoti būsimu pelnu.
„Deja, šiandien numatyti, kas bus 2014 m., neįmanoma. Niekas nepasako, kiek po pusantrų metų sieks minimalioji mėnesinė alga ar kaip keisis kiti mokesčiai, nėra .jokių prognozių ir galimybių bent apčiuopomis
pasiskaičiuoti, kad neliktume su minusu“, – apgailestauja Vidmantas Gražinys, „Siūlo“ direktorius.
Nepamatuotai kainų kelti negalima – nepirks. Tarp verslininkų kaip anekdotas sklinda pasakojimas apie tai,
kad viena Lietuvos įmonė, pabrangus energijos ištekliams, kilstelėjusi produkcijos kainą, vėliau sužinojo,
kad užsienio partneris kreipėsi į valstybės instituciją, prašydamas patvirtinti, ar tikrai Lietuvoje brangsta
dujos.
Verslininkai nuogąstauja, kad skrupulingai jų dėliojamus ateities planus gali sugriauti politikų sprendimai,
ir atidžiai laukia, ką paskelbs mokesčių pertvarką rengianti premjero sudaryta darbo grupė.
Nors žaliavų kainos irgi nėra labai stabilios, tačiau daug staigmenų pastaraisiais metais jos nepateikė.
Kasmet linų auginimo plotai mažėja ir linų pluoštas brangsta. Lietuvoje linai jau seniai nebeauginami,
Ukrainoje linininkystės irgi praktiškai nebeliko. Kol kas žaliava iš kaimynų mus gali aprūpinti tik Lenkija
ir Baltarusija. Vakarų Europoje linus augina prancūzai ir belgai – jie taiko pažangesnę auginimo
technologiją, jų pluoštas geresnės kokybės, tačiau brangesnis.
Vidmantas Gražinys, AB “Siūlas” generalinis direktorius.
„Žaliavos kaina nepastovi, nes linų auginimo, jų atsiklojėjimo procesą smarkiai lemia oro sąlygos. Sudėtinga
nubraižyti kainų kreivę, kadangi net sezono metu, padidėjus paklausai, kainos gali šoktelti į viršų, o
paklausai atslūgus žaliava atpinga“, – aiškina p. Gražinys.
Be to, anot jo, kainai turi įtakos valiutos kursai: pavyzdžiui, jei USD pinga, naudinga pirkti pluoštą
Baltarusijoje, jei USD brangsta – linų dairomasi Lenkijoje.
Savos prekybos pliusai
Lietuvoje „Siūlo“ gaminių galima įsigyti internetinėje parduotuvėje „Lino namai“ ir dar septyniose,
įsikūrusiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos senamiesčiuose, turistų lankomose gatvėse.
Pasak direktoriaus, sava prekyba turi pliusų – jei užsakovui pagamini kiek daugiau audinio nei reikia, jo
nebūtina laikyti sandėlyje. Likučius galima realizuoti per savo parduotuves arba kaip audinius, arba
pasiuvus iš jų virtuvės, lovos gaminius ar drabužius.
„Juos savo parduotuvėse parduodame su minimaliu antkainiu, tik tokiu, kad būtų galima išlaikyti parduotuves.
Šios kainos gerokai skiriasi nuo tų, kokiomis parduodame prekes užsieniui“, – prisipažįsta „Siūlo“vadovas.
Nors prekybos apimtis didžiųjų miestų senamiesčiuose po truputį traukiasi, gamintojai džiaugiasi pastaruoju
metu tik kiek labiau atsigaunančia lininių drabužių paklausa. Drabužių – kelnių, tunikų, suknelių ir kt.
modelius – kuria „Siūlo“ dizainerės. Bendrovės gaminiai išskirtiniai tuo, kad dažomas ne audinys, kaip kitų
gamintojų, bet verpalai – dažai geriau įsigeria, ilgiau neblunka.
Užsienyje „Siūlo“ produkcijos galima rasti ir dideliuose prekybos centruose, ir mažose prabangiose
parduotuvėlėse – biržiečių produkcija eksportuojama į maždaug tris dešimtis šalių. Iki trečdalio produkcijos
eksportuojama į JAV, apie penkiolika procentų parduodama japonams.
„Užsakymai stabilūs, darbas stabilus“, – pabrėžia verslininkas.
Sumažino riziką
Prieš keletą metų „Siūlas“ turėjo tris didelius pirkėjus ir nedaug smulkių užsakymų. Dabar padėtis iš esmės
pasikeitė – stambus pirkėjas liko tik vienas, bet yra daug smulkių.
„Daugiau užsakymų – mažesnė rizika. Be to, mažesnieji, gamindami ką nors išskirtinio, gali geriau gyventi už
stambius, kurie masine produkcija bando konkuruoti su kinais“, – svarsto verslininkas.
2011 m. lino AB „Siūlas“ baigė su 14,3 mln. Lt apyvarta. 2012 m. rezultatai, pasak p. Gražinio, dar
nesuskaičiuoti. Tik aišku, išankstiniais duomenimis, jog per praėjusius metus audimo apimtis padidėjo
maždaug 15%, o bendrovė praėjusius metus baigė su nedideliu pelnu.
Straipsnis publikuotas dirnraštyje “Verslo žinios”.