2013.03.11, 09:45
Alternatyvi muzika, atsiradusi kaip prieprieša vyraujančiai komercinei muzikai, nėra nutolusi nuo verslo ir Lietuvoje, nors pati stambiu verslu čia ji toli gražu netapo.
Martynas Butkevičius, muzikinio projekto „Kurak“ bei buvęs grupės „Freaks on Floor“ vadybininkas, taip pat dirbantis su muzikos renginiais, mano, kad alternatyvos supratimas negali būti apibrėžtas muzikos stiliumi. Alternatyvos ambasadoriais Lietuvoje jis pavadintų skirtingų muzikinių stilių atlikėjus „Fusedmarc“ (elektronika), Jurgą Šeduikytę (pop muzika) ir jaunuosius „Without Letters“ (indie rokas). Taip pat, kaip vieną populiariausių ir perspektyviausių alternatyvią muziką kuriančių jaunosios kartos atlikėjų, jis išskiria Marką Palubenką.
Alternatyvą pašnekovas veikiau apibrėžtų kaip ne itin didelę bendruomenę, vienijančią profesionalius įvairių sričių kūrėjus ir jų draugus, nuolat palaikančią alternatyvios muzikos pulsą, skonį ir prasmę Lietuvoje. „Alternatyva yra gyvenimo būdas, nuolat kintantis muzikinis judėjimas, pasirinktos netradicinės raiškos priemonės ir gal net tam tikra kasta. Alternatyvos raktiniai žodžiai man yra išskirtinumas, kokybė, savitumas, kūrybos laisvė, originalumas, idėja, žmonės ir emocija“, – teigė p. Butkevičius.
Jis negalėtų teigti, jog Lietuvoje egzistuoja alternatyvios muzikos verslas, juk alternatyva negali būti mainstream, tad ne tik dauguma šioje srityje besidarbuojančių, bet ir pats p. Butkevičius dirba daugiau ne dėl uždarbio, o iš idėjos, dėl muzikinių tradicijų, kultūros.
„Įrašų pardavimams visame pasaulyje pasiekus dugną, vienintelis alternatyvios muzikos atlikėjų pajamų šaltinis Lietuvoje yra koncertai. Nors ir jie nėra aukso gysla“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot p. Butkevičiaus, lietuviai dažnai nenori mokėti 10 Lt už jaunos grupės koncertą. „Kiekvienas parduotas albumas ir nupirktas bilietas į pasirinktą koncertą yra žingsnis į priekį visiems: vartotojui, organizatoriui ir atlikėjui“, – sakė jis.
Reikėtų mokytis verslo sampratos iš kaimynų
Vaido Stackevičiaus, agentūros „M.P.3“, šiuo metu dirbančios su grupėmis „Antis“, „Siela“, „Biplan“, „Rasabasa“ ir kitomis, direktoriaus nuomone, naujo albumo išleidimas skatina kūrėjų koncertinę veiklą: „Jei atlikėjas turi naują programą – albumą, tai dingstis rengti gastroles, o jei grupės muzika grojama per radiją ar panašiai, galbūt kas išgirs ir užsinorės grupę pasikviesti koncertuoti ar tiesiog išgirsti ją gyvai. Vien todėl yra prasminga išleisti albumą. Tiražai nėra ir nebuvo dideli, tačiau albumo išleidimas iš pardavimų ir koncertinės veiklos lėšų, atsiperka.“
Vaidas Stackevičius.
„Kurak“ vadybininkas ironizuoja, kad jei žinotų, kaip iš tokios muzikos uždirbti, jis būtų nešiojamas ant rankų. „Nėra sistemos, mes vis dar neturime sėkmės istorijų ir praktikų, iš kurių galėtume mokytis tokio verslo sampratos ir pagal ją kurti savitus kokybės standartus. Turime apgailėtiną mokesčių sistemą kūrėjams ir autoriams, keletą autorių teisių gynėjų asociacijų, kurios tarpusavyje kariauja autorių sąskaita, – mano p. Butkevičius. – Muzika yra dar viena verslo šaka ir turi ilgalaikę perspektyvą. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: Estija ir Talino muzikos savaitė, kurios epicentre pats Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas ar Latvija ir didžiausias Baltijos šalyse muzikos festivalis „Positivus“.
Pasak p. Stackevičiaus, jei alternatyvi muzika yra kokybiška, įdomi, intelektuali, turi išliekamosios vertės, tuomet ji galbūt pataiko į labiau išsilavinusių, intelektualių, turinčių įdomesnį skonį ir ieškančių žmonių akiratį.
„Galbūt tokių žmonių pajamos yra didesnės ir leidžia už kūrybą sumokėti, nueiti į koncertą. „Antis“, „Siela“ – daugybę metų grojančios grupės, užsiauginusios gerbėjų ratą, lojaliai juos palaikantį. Tokia muzika kartais turi netgi daugiau šansų uždirbti nei populiarioji, – mano pašnekovas. – Išgyvenom krizę ir jos metu pastebėjom, kad populiariosios muzikos įrašų pardavimai labai priklausomi nuo žmonių turimų pinigų: kai kurių atlikėjų tiražai ir pardavimai žymiai susitraukė. Bet, tarkim, tokių atlikėjų kaip Jurga Šeduikytė ar grupių kaip „Skylė“ įrašų pardavimai praktiškai nepakito“.
Anot p. Stackevičiaus, tai rodo, kad žmonės prisirišę prie tokios muzikos, jiems jos reikia ir prasta ekonominė situacija nepakeičia jų noro jos klausyti.
Muzikas eksportas
Pasak p. Butkevičiaus, muzikos eksportas lietuviams yra ne siekiamybė, o būtinybė. Tačiau jis, anot muzikos vadybininko, praktiškai neegzistuoja.
„Didžioji dalis Lietuvos atlikėjų užsienyje rengia koncertus pasaulio lietuviams ir juos anonsuoja Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. Manau, kad tai nėra tas taip visų išsvajotas užsienis. Ir tik keletas Lietuvos atlikėjų tapo pasaulinio lygio atlikėjais“, - teigė jis.
Kaip naujausią sėkmės istoriją jis įvardijo Mario Basanovą, kurio šokių muzika platinama Japonijoje, o koncertų žemėlapis pasiekęs Pietų Ameriką.
Bet, anot prodiuserio, elektroninėje ir šokių muzikoje galioja visiškai kitos taisyklės. „Estams pavyko „eksportuoti“ savo atlikėjus – estų indie folk roko grupė „Ewert and Two Dragons“ yra geriausias muzikos eksporto pavyzdys Baltijos šalyse“, – tvirtino p. Butkevičius.
Anot jo, Lietuvoje trūksta geros vadybos ir muzikos leidybos kompanijų. Taip pat, puikaus muzikinio turinio neužtenka, reikia ir sėkmės. „Be to, Estijoje populiaresnis rokas ir indie muzika, o Lietuvoje elektronika ir šokių muzika, kur mūsų DJ kultūra, tradicijos ir jaunoji kartą tikrai stiprūs.“
Anot „M.P.3“ direktoriaus, estai klausosi kiek sunkesnės muzikos dėl suomių įtakos, Suomijoje sunkusis rokas yra populiariosios muzikos žanras. O latviai nuo Sovietų Sąjungos laikų buvo labiau pažengę muzikos srityje, mat, pašnekovo teigimu, Latvijoje vykdavo elitiniai SSRS muzikos festivaliai ir jų muzikos industrija visad bent žingsniu buvo priekyje, žmonės Latvijoje muzikai ir renginiams jau kelis dešimtmečius skiria daugiau dėmesio.
„Matyt, tai viena priežasčių, kodėl jų muzikinis skonis ir supratimas yra kiek platesni“, – apibendrino p. Stackevičius.
Alternatyvos ir verslo bendradarbiavimas
Muzikos vadybininkas p. Butkevičius prasitarė, kad jau kuris laikas vysto projektus, kurių biudžetus sudaro ne bilietų apyvartos ar albumų pardavimai, bet rėmimo pinigai iš pasaulinių prekės ženklų – tokių kompanijų, kurioms muzika yra artima ir sutampa su jų vidaus politika, kaip, pavyzdžiui, „Red Bull“ ar „Jack Daniel`s“, „Tuborg“, „Vans“ ar „Converse“.
„Nuolat ieškau naujų rėmimo formų ir galimybių, seku pasaulyje vyraujančias rėmimo tendencijas ir džiaugiuosi, kad pamažu galiu įgyvendinti savo sumanymus čia, Lietuvoje“, – kalbėjo jis.
Su „Red Bull“ p. Butkevičius dirba jau keletą metų ir yra nuolatiniai partneriai. Anot jo, šios kompanijos dėka jo atstovauta grupė „Freaks on Floor“ praėjusią vasarą grojo įvairiuose Estijos, Lenkijos ir Latvijos muzikos festivaliuose, globalaus projekto „Red Bull Doodle Art“ metu buvo renkamas grupės albumo „Hello Girls!“ viršelis, Justinas Jarutis, grupės vokalistas, nuolat veda kompanijos renginius, šis prekinis ženklas prisidėjo prie antrojo grupės albumo išleidimo ir t. t.
Su „Jack Daniel`s“ muzikos vadybininkas paruošė projektą, kuris, pašnekovo teigimu, puikiai atitiko prekinio ženklo koncepciją – tai nemokamų vasaros koncertų serija „Jack Daniel`s Studio No. 7” Vienuolyno kieme Vilniuje, kur grojo jaunos lietuvių alternatyvios muzikos grupės.
Muzikos vadybininkas teigė, kad dažniausiai kreipiantis į verslininkus tenka išgirsti „ne“, nes tavo pasiūlymas net nėra perskaitomas.
„Viskas priklauso nuo verslo požiūrio. Ne paslaptis, kad rėmimo projektai sugeneruoja daugiau matomumo nei dauguma įprastų priemonių, padeda pasiekti tikslinę auditoriją“, – įsitikinęs jis. Jo nuomone, bendradarbiavimas su verslu yra perspektyva Lietuvos alternatyvios muzikos scenai.
„M.P.3“ direktorius p. Stackevičius pritaria, jog verslas irgi turi poreikį muzikai – prireikia dainų, koncertų ar reklamos prekės ženklui.
„Bet tai neišgelbės alternatyvios muzikos, tai tik vienas iš segmentų. Vis dėlto gerai, kad tokios galimybės yra, jas, žinoma, reikia išnaudoti, – teigė jis. – Aš šiuo atžvilgiu esu nešališkas, galiu sakyti verslininkams, kad galim tiek daug jums padaryti, tik dirbkit su mumis, mes bendradarbiausim ir bus daug gražių rezultatų, bet, manau, verslininkai yra nekvaili, je išmano savo verslą ir jaučia savo vartotojus, savo auditoriją, apie juos daug žino, žino, ko jiems reikia. Jei verslininkams atsiranda poreikis, jie kreipiasi. Žinoma, norėtųsi, kad to bendradarbiavimo būtų daugiau, bet verslininkai patys geriausiai žino, kaip pasiekti savo klientą. Jei kartais muzika gali padėti, visi labai mielai prisidės.“
Markas Palubenka, jaunasis atlikėjas muzikos apdovanojimuose M.A.M.A. 2012 pelnęs „Metų proveržio“ ir „Metų alternatyvios muzikos atlikėjo“ titulus, pasakojo, jog muzikos ir informacijos sklaida internete, jam vos pradėjus solinę muzikinę veiklą, padėjo ne tik pritraukti klausytojų, bet ir naudingų pažinčių bei pasiūlymų, padėjusių įrašyti dainas, nufilmuoti vaizdo klipus ir t. t.
Pasak jo, su dažnai netikėtai atsirandančiais žmonėmis dažnai tenka derinti ne tik muzikinius, kūrybinius, bet ir vadybinius reikalus. Paramą kūrėjui gali pasiūlyti itin skirtingi žmonės – tai gali būti privatūs verslininkai, įmonės, prekiniai ženklai ir kita, kurių tikslai irgi gali būti skirtingi. Vieni gali padėti atlikėjui ne tik išleisti albumą, bet ir investuoti, pavyzdžiui, į tai, kaip atlikėjas atrodo. Muzikantas pabrėžia, jog atlikėjui labai svarbu būti komunikabiliam ir mokėti bendrauti su siūlančiais bendradarbiavimą.
Lietuvos atlikėjai gali susilaukti net ir pasaulinių kompanijų dėmesio. Jaunasis muzikos kūrėjas pasakojo kartą sulaukęs el. laiško iš Vokietijos, iš „Mercedes-Benz“ atstovo, kuris klausė apie galimybę panaudoti Marko Palubenkos dainą jų leidžiamame kompiliaciniame albume „Mixed Tape“ su įvairių naujų atlikėjų muzika.
„Man parašęs darbuotojas naršo po „Soundcloud“, „Youtube”, „Facebook“ ir kitus tinklapius, kur muzikantai viešina dainas, bei ieško įdomių atlikėjų. Štai tokios didelės kompanijos kaip „Mercedes-Benz“, atrodo, net nesusijusios su muzika, turi šia linkme dirbančius padalinius. Ir tai tik vienas iš kelių ar keliolikos padalinių, susijusių su pramogomis. Jei įmonės turi lėšų, tai kodėl gi tuo nepasinaudojus?“ – mano muzikantas.